Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos kartu su partneriais – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligonine Kauno klinikomis ir Nacionaliniu vėžio institutu – įsigis naujausią žmogaus genomo sekoskaitos tyrimų įrangą. Ji pasitarnaus taikant inovatyvų, efektyviausią pacientui gydymą, užtikrinant ankstyvą ligų diagnostiką ir galimų rizikų nustatymą, reikšmingai prisidės prie personalizuotos medicinos plėtros.
„Genomo sekoskaitos tyrimas užtikrina žymiai tikslesnę ir greitesnę ligų diagnostiką, ypač neaiškiais arba dar Lietuvoje nežinomais atvejais. Šiuo tyrimu nustatomi ligą lemiantys arba jos atsiradimą ateityje lemsiantys genų pokyčiai. Tai leidžia pacientui parinkti efektyviausią ir saugiausią, personalizuotą gydymą arba, atsižvelgiant į polinkį susirgti ateityje, skirti individualią ligos profilaktiką. Tokiu būdu taupomi ne tik sveikatos priežiūros resursai, bet trumpinamas laikas iki diagnozės nustatymo ir gydymo paskyrimo“, – teigia Sveikatos apsaugos ministerijos Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus patarėja Anželika Balčiūnienė.
Įsigyta įranga leis didinti atliekamų tyrimų apimtis, diagnozuoti retas ligas, onkologinius susirgimus. Taip pat ši įranga pasitarnaus ir personalizuojant gydymą sergantiems kardiologinėmis, nefrologinėmis, neurologinėmis ar dermatologinėmis ligomis. Atliktas tyrimas leis parinkti gydymo būdą, kuris asmeniui dėl jo genetinių savybių veiks geriausiai.
Santaros klinikų Medicininės genetikos centro Molekulinės genetikos ir citogenetikos laboratorijos vyresnioji medicinos genetikė prof. dr. Laima Ambrozaitytė sako, kad „Genomo sekoskaitos tyrimų įranga sudarys galimybę kurti nacionalinį genominės medicinos ir personalizuotų duomenų kaupimo bei saugojimo tinklą. Taip pat – kurti standartizuotus pacientų su paveldimų ligų rizikos veiksniais stebėsenos algoritmus, plėtoti poligeninių rizikos veiksnių vertinimo algoritmus, kurie pasitarnaus greičiau diagnozuojant ligas ir skiriant reikiamą gydymą“.
Dalyvauja ES iniciatyvoje
Lietuva, kartu su 23 kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis 2018 m. pasirašė deklaraciją, kuria susitarta ne tik atlikti žmogaus genomo tyrimus, bet ir užtikrinti žmogaus genomų duomenų pasiekiamumą ES. Tokiu būdu gydytojai galės atlikti detalesnius mokslinius tyrimus, bendradarbiaudami su kolegomis užsienyje parinkti tikslesnį personalizuotą gydymą pacientui.
Kuriant Europos genomo duomenų tinklą svarbu tinkamai pristatyti ir Lietuvos populiaciją, todėl projekto metu iki 2026 m. pabaigos bus atlikta mažiausiai 1570 Lietuvos gyventojų genomo tyrimų ir gautų duomenų analizė padės gerinti Lietuvos asmens sveikatos priežiūrą.
Projekto, finansuojamo ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „Naujos kartos Lietuva“ ir valstybės biudžeto lėšų, vertė – 7,6 mln. eurų.
SAM nuotrauka
