Psichoterapija yra psichologinis gydymo būdas, kuris grindžiamas bendravimu tarp paciento ir psichoterapeuto. Tuo ji yra panaši į psichologinį konsultavimą. Tačiau kitaip nei pastarasis, psichoterapija grindžiama labiau metodišku problemų sprendimu bei „gilesniu“ žvilgsniu į problemų šaknis. Tai atsispindi ir specialybėms taikomuose reikalavimuose: tam kad įgauti psichoterapeuto kvalifikaciją, neužtenka viso labo baigti psichologijos studijas. Reikalingos papildomos specializuotos psichoterapijos studijos, kurios pagilina jau turimas psichologijos studijų žinias (psichoterapeutais dažniausiai tampa būtent psichologai, kiek rečiau – psichiatrai).
Psichoterapijos pagalba siekiama padėti žmonėms, kurie:
- kenčia nuo emocinių sutrikimų, pvz. jaučia nerimą ar baimę, kurie ženkliai neigiamai paveikia gyvenimo kokybę.
- ieško sprendimo būdų konkrečioms gyvenimiškoms problemos spręsti, pvz. išgyvenant nevilties emociją, nepasitenkinimą, susidūrus su netektimi, darbo praradimu ar kita didelę emocinę įtaką padariusia situacija.
- siekia pakeisti tokį savo mąstymą ar elgesį, kuris neigiamai paveikia gyvenimo kokybę, tarpasmeninius santykius, situaciją darbe ar šeimoje.
Apibendrinant, psichoterapija yra naudojama gydyti įvairiems psichologiniams sutrikimams, spręsti su charakteriu susijusias problemas, padėti įveikti emociškai sunkias, slegiančias situacijas.
Psichoterapija neturi apibrėžto laiko termino, kiek ji turi trukti. Viskas priklauso nuo paciento, jo juntamo būklės pagerėjimo, pačios psichoterapijos eigos. Tačiau pirmas susitikimas visada yra kertinis. Jo metu pacientas pristato savo problemas, paaiškina, kas konkrečiai jį atvedė į psichoterapeuto kabinetą. Taip pat pacientui svarbu pačiam įvertinti ir psichoterapeutą ir nuspręsti ar jis tikrai yra tinkamas, ar galėsite juo pasitikėti, jam išsipasakoti. Tam tikrą pasiruošimą rekomenduojama atlikti ir prieš psichoterapiją, bet galutinį įvertinimą apie psichoterapeuto tinkamumą vis tiek turėsite atlikti pirmos ar pirmų kelių sesijų metu.
Sėkmingos pirmos sesijos atveju, su psichoterapeutu susitariama dėl sesijų kainos, jų dažnumo, susitikimų vietos ir laiko.
Psichoterapija yra grindžiama pokalbiu, todėl gali kilti klausimas: kokiu tikslu lankyti psichoterapiją, kalbėti su psichoterapeutu ir už tai mokėti pinigus, jei galima nemokamai pasikalbėti su draugu? Psichoterapija nuo tokio pokalbio su artimuoju skiriasi bent keliais aspektais:
- Draugas gali išklausyti ir duoti patarimą, bet tik kvalifikuotas psichoterapeutas gali suprasti gelmines psichologines problemas ir padėti jas spręsti.
- Atsiverti ir išsipasakoti psichoterapijos kontekste ir formalioje aplinkoje, kurioje garantuojamas konfidencialumas, gali būti daug lengviau nei pokalbyje su draugu iš kurio negalime tikėtis profesionalios, neteisiančios reakcijos. O, galbūt santykiai su draugu ir yra viena iš temų apie kurias reikėtų pasikalbėti?
- Psichoterapija yra tęstinis procesas. Tik kurį laiką vykstanti psichoterapija su pasikartojančiomis ir pastoviomis sesijomis gali padėti tvirtą pamatą jūsų problemų sprendimui. Pokalbis su draugu gali pagerinti emocinę būklę ar palengvinti tam tikrus varginančius simptomus, bet jei problema yra rimta, tai suteiks tik trumpalaikę pagalbą ir nepalies pačių problemos ištakų.
Psichoterapija nėra tik tušti žodžiai. Egzistuoja daug mokslinių duomenų, grįstų tyrimais, kurie patvirtina psichoterapijos naudą. Jos nauda ir poveikis gali priklausyti nuo daug veiksnių. Skirtingo tipo psichoterapijos turi skirtingą poveikį skirtingiems žmonėms, bet psichoterapija bendrai, kaip pokalbiu grįstas gydymo būdas, tikrai yra veiksmingas. Todėl jei jūsų problemos yra tokios, kurių negalite išspręsti kitais būdais, kurios yra gilios ir varginančios, psichoterapija tikrai turėtų būti svarstytina, kaip vienas iš galimų sprendimo būdų.
Jei nesate įsitikinę ar jums verta pradėti psichoterapiją, visada galite pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju ar psichiatru, jei jau esate pradėję gydymą vaistais. Taip pat galite nuvykti pas psichologą pirminei konsultacijai, kad būtų lengviau įsivardinti savo problemas bei galimus jų sprendimo būdus.
22-20
