Miego sutrikimais skundžiasi daugybė žmonių visame pasaulyje. Nors dažnai jiems skiriama nepakankamai dėmesio, tai sveikatos problema, galinti sukelti įvairių negalavimų. Jeigu miego sutrikimai kartojasi dažnai, neturi aiškios priežasties ir nepraeina savaime, jie jau gali būti laikomi liga. Taigi, kokie simptomai parodo, kad metas kreiptis į gydytoją?
1. Lėtinė nemiga
Jeigu naktį sunku užmigti, tai gali reikšti, kad jus kankina nemiga. Ji taip pat siejama su tokiais simptomais kaip dažni prabudimai visą naktį, pabudimas anksti ryte ir negalėjimas užmigti. Nemiga yra labai varginanti, nes net ir esant dideliam nuovargiui žmogui nepavyksta užmigti. Jeigu ji pasireiškia dažnai, tai jau laikoma sutrikimu, todėl rekomenduojama kreiptis į neurologus.
Nemiga gali būti susijusi su įvairiomis sveikatos problemomis, tokiomis kaip stresas, nuotaikos sutrikimai (nerimas, depresija, bipolinis sutrikimas), taip pat lėtinis skausmas, astma, narkolepsija, miego apnėja, neramių kojų sindromas (NKS) ar gastroezofaginio refliukso liga (GERL). Siekiant efektyvaus gydymo svarbu įvertinti visus tokią būklę galinčius sukelti veiksnius.
2. Mieguistumas dienos metu
Dar vienas požymis, galintis reikšti miego sutrikimus, yra mieguistumas dienos metu. Kartais jis būna tiesiogiai susijęs su nemiga naktį. Tokią būklę taip pat gali sukelti miego apnėja ir neramių kojų sindromas. Nors iš pirmo žvilgsnio mieguistumas daug kam atrodo nerimta problema, dažnai jis turi neigiamos įtakos žmogaus gyvenimo kokybei. Kenčiant nuo tokio miego sutrikimo gali būti sunku susikaupti darbe arba mokykloje, taip pat atsirasti pavojus atlikti tam tikras užduotis, pavyzdžiui, vairuoti automobilį.
Be to, mieguistumą dienos metu jaučiantys žmonės dažnai tampa dirglesni, vartoja daugiau kofeino ir miega po pietų. Visa tai apsunkina užmigimą naktį. Taigi, tokiu atveju atsiduriama tarsi užburtame rate, iš kurio norint pabėgti dažniausiai reikia specialistų pagalbos.
3. Miego ritmo sutrikimai
Miego ritmo sutrikimai dažniausiai siejami su šiuolaikiniu gyvenimo būdu. Tai vis labiau plintantis negalavimas, kurį gali sukelti laiko juostų keitimas keliaujant, taip pat darbas pamainomis. Išsibalansavus miego režimui tampa sunku užmigti ir pabusti. Jeigu tokia būsena tęsiasi ilgai, rekomenduojama kreiptis į neurologus. Įvertinę individualią paciento būklę, jie gali pateikti atitinkamas rekomendacijas, leidžiančias išspręsti kamuojančią problemą.
4. Parasomnija
Parasomnija laikomi neįprasto elgesio epizodai (vaikščiojimas, kalbėjimas, įvairių garsų skleidimas) miego metu, kurie dažniausiai pasireiškia vaikams. Tačiau taip pat jie gali būti būdingi ir suaugusiesiems. Parasomnijos siejamos su skirtingomis miego fazėmis: NREM (angl. Non-rapid eye movement sleep) ir REM (angl. Rapid eye movement sleep). Pirmosios dažniau pasireiškia jaunesniems žmonėms ir laikui bėgant paprastai išnyksta. Antrosios yra būdingesnės vyresnio amžiaus žmonėms ir gali reikšti degeneracines smegenų ligas.
Neurologai gali padėti nustatyti tikras nemigos priežastis ir paskirti veiksmingą gydymą. Taigi, jeigu jau kurį laiką nepavyksta gerai pailsėti, užsiregistruokite vizitui pas specialistus. Spustelėkite ant pateiktos nuorodos ir pasinaudokite profesionalių bei rūpestingų gydytojų paslaugomis: https://anteja.lt/gydytojai-specialistai/neurologai.
21-354
