Per balandį gauta 837 pranešimai apie nepageidaujamas reakcijas po skiepų nuo COVID-19, dauguma jų – dėl „AstraZeneca“ vakcinos poveikio, pirmadienį pranešė Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT).
„Šiai dienai Lietuvoje gyventojai yra skiepijami keturiomis rinkoje esančiomis vakcinomis ir būtent per ketvirtąjį registracijos mėnesį gauti 837 pranešimai apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė tarnybos viršininkas Gytis Andrulionis.
Iš šių pranešimų 218 buvo dėl „Pfizer“ vakcinos, 58 – dėl „Moderna“ ir 559 – dėl „AstraZeneca“.
„Tai yra absoliučiai dominuojanti vakcina dėl pranešimų“, – apie „AstraZeneca“ sakė G. Andrulionis.
Jo teigimu, tai gali būti susiję su tuo, kad stipresnė reakcija į šią vakciną pasireiškia po pirmosios dozės.
Dėl „Johnson & Johnson“ vakcinos pranešimų negauta.Tai VVKT sieja su tuo, kad kol kas šia vakcina skiepyta labai nedaug žmonių.
Dviejuose pranešimuose nebuvo nurodyta vakcina.
795 per balandį gauti pranešimai klasifikuoti kaip lengvo ar vidutinio sunkumo, 42 klasifikuoti kaip sunkūs.
„Pagrindiniai pranešimai, kurių sulaukia Vaistų kontrolės tarnyba, kaip ir ankstesniais mėnesiais išlieka panašūs: tai skausmas, patinimas, paraudimas injekcijos vietoje, rankos skausmas, šaltkrėtis, galvos skausmas, bėrimas, karščiavimas ir po vienos ar kelių dienų kaip ir anksčiau, praeitais mėnesiais, nesunkios reakcijos praeina“, – sakė G. Andriulionis.
Vyrai pateikė apie ketvirtadalį gautų pranešimų, likę trys ketvirtadaliai buvo iš moterų. Pranešėjų amžiaus ribos labai plačios – nuo 18 iki 95 metų.
Dėl „AstraZeneca“ – pranešimai iš jaunų žmonių
Pasak VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresniosios patarėjos Rugilės Pilvinienės, apie „Moderna“ ir „Pfizer“ nepageidaujamas reakcijas daugiausia pranešimų gauta iš 60-79 metų amžiaus žmonių, kurie šia vakcina gausiausiai ir skiepyti.
Apie „AstraZeneca“ vakcinos nepageidaujamas reakcijas dažniau pranešė jauni žmonės.
„Nors 20-29 metų amžiaus žmonių buvo vakcinuota sąlyginai nedaug palyginus su 50-59 metų žmonių kiekiu, tačiau jauni žmonės pranešė apie daugiau įtariamų nepageidaujamų reakcijų negu vyresni“, – sakė R. Pilvinienė.
Pasak jos, pranešimų nemažai taip pat yra gauta iš vyresnių nei 30-ies ir vyresnių nei 40-ies žmonių grupių.
„Jauni žmonės praneša apie daugiau įtariamų nepageidaujamų reakcijų“, – pastebėjo ji.
Nepageidaujamų reakcijų dažnis tūkstančiui vakcinacijų „AstraZeneca“ atveju siekia 5-6 pranešimus, „Pfizer“ – nesiekia vieno pranešimo tūkstančiui, o „Moderna“ vakcinos atveju yra apie vieną.
Pranešta apie keliasdešimt sunkių reakcijų
„Sunkių nepageidaujamų reakcijų dažnis pagal vakcinacijos mastą yra tikrai nedidelis ir žiūrint į vakcinuotų žmonių skaičius konkrečia vakcina, proporcijos kažkokios labai akivaizdžios sunkių nepageidaujamų reakcijų išvesti tikrai negalime“, – kalbėjo R. Pilvinienė.
Absoliučiais skaičiais, neatsižvelgiant į vakcinavimo kiekius, daugiausia nepageidaujamų sunkių reakcijų buvo siejama su „Pfizer“ vakcina.
Tarp sunkių nepageidaujamų reakcijų – trys pranešimai apie insultą, anafilaksijos atvejis, veidinio nervo paralyžius, stiprus karščiavimas ar vėmimas, viduriavimas, alpulys.
„Yra reakcijų, kai žmonės patiria kažkokius neapibrėžtus nepageidaujamus reiškinius, kurie lyg atrodytų objektyviai žiūrint nesunkūs, bet žmogus tai įvardija kaip sunkią nepageidaujamą reakciją: kūno tirpimą, labai blogą bendrą savijautą, labai stipriai pakyla kraujospūdis“, – sakė VVKT atstovė.
Tarp netikėtų nepageidaujamų reakcijų buvo veido, liežuvio ar galūnių tirpimas, arterinio kraujo spaudimo padidėjimas, tachikardija, nemiga, periferinis veido paralyžius.
Dauguma šių reakcijų kartojasi tarp visų vakcinų.
Užfiksuotos keturios mirtys, su vakcina jos nesiejamos
Taip pat gauti keturi pranešimai apie mirties atvejus: du po „AstraZeneca“ ir po vieną „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinų tarp 55-83 metų pacientų, mirė po du vyrus ir dvi moteris.
„Mes nesiejame nė vienos iš šių mirčių kaip tiesiogiai susijusių su vakcinacija, tai yra, kaip vakcinos sukelto nepageidaujamo padarinio“, – sakė R. Pivinienė.
83-ejų metų moteris netrukus po skiepo mirė nuo insulto, turėjo gretutinių ligų. 78-erių metų klaipėdietis mirė vakcinacijos vietoje. Turimais duomenimis, jis mirė dėl kardiologinių priežasčių.
Vilniuje 55-erių metų vyras mirė kitą dieną po vakcinacijos, staigi mirtis jį ištiko darbe. Duomenų, kad jis būtų patyręs kažkokių nepageidaujamų reakcijų po skiepo, neturima.
Tauragėje nuo COVID-19 sukelto plaučių uždegimo mirė 64-erių metų moteris. Nėra žinoma, ar ji buvo paskiepyta abiem dozėmis.
„Mirtis nėra tiesiogiai susijusi su vakcinacija. Tiesiog žmogus mirė nuo COVID-19 ligos, nors buvo vakcinuotas“, – sakė VVKT atstovė.
Iš viso Lietuvoje per keturis skiepijimo mėnesius yra gauti 2579 pranešimai apie nepageidaujamas reakcijas į vakcinas ir tai sudaro 0,27 proc,, nuo bendro vakcinacijų skaičiaus.
R. Pilvinienė sakė, kad Lietuvoje, lyginant su kitomis šalimis, gaunama nedaug pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas.
SAM nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
