Nauji kompensuojamieji vaistai, brangių tyrimų prieinamumo didinimas, gydymo įstaigų turimos įrangos keitimas modernia, prevencinių programų vykdymo efektyvinimas, psichosocialinės pagalbos onkologiniams pacientams ir jų artimiesiems plėtra – tai tik dalis naujovių, onkologijos srityje įgyvendintų per pastaruosius kelerius metus. Tikimasi, jos kasmet padidins šansus sveikti šimtams tūkstančių žmonių, susidūrusių su sudėtingais susirgimais.
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, Lietuvoje kasdien šimtai žmonių išgirsta skaudžias diagnozes, kurios neretai užklumpa netikėtai. Tad labai svarbu, kad žmonės žinotų, jog pagalbą jie gaus, nes šalyje yra ir aukštos kvalifikacijos specialistų, ir naujausios gydymo priemonės, ir inovatyvūs kompensuojamieji vaistai, o to rezultatas – tūkstančiai išgelbėtų gyvybių.
„Dedame visas pastangas, kad žmogus, užkluptas sudėtingos ligos, turėtų galimybes gauti kokybišką gydymą, reikalingus vaistus. Kartu su pacientų organizacijų atstovais nuolat ieškome būdų, kaip tobulinti sistemą, imamės tų sprendimų, kuriems iki šiol pritrūkdavo ir finansų, ir politinės valios. Tai, kad vaistai, ne vienerius metus buvę rezerviniame sąraše, nes jiems vis pritrūkdavo lėšų, pasieks pacientus, kad ne vienoje gydymo įstaigoje nuo šiol turėsime modernią įrangą, kad pagaliau galime kalbėti apie svarbios psichologinės pagalbos plėtrą – mūsų visų laimėjimas“, – sako ministras A. Veryga.
Kompensuojama daugiau vaistų
Racionalus lėšų naudojimas per pastaruosius dvejus metus leido į kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukti 75 naujus, iki šiol nekompensuotus vaistus. Iš jų beveik pusė – 33 – skirti onkologinėms ligoms gydyti.
Pernai pradėti kompensuoti vaistai, skirti kovai su plaučių, inkstų onkologiniais susirgimais, taip pat skirti lėtinei limfocitinei leukemijai, mantijos ląstelių limfomai ir kitiems susirgimams gydyti.
Ties padarytais darbais, pasiektais rezultatais nesustojama. Ir toliau bus ieškoma būdų, kaip, racionaliai planuojant ir efektyviai naudojant PSDF lėšas, plėsti kompensuojamųjų vaistų sąrašą ir pagelbėti tiems sergantiesiems, kurie iki šiol negauna inovatyvaus gydymo.
Šalies gydymo įstaigose – moderniausia įranga
Siekiant padėti sergantiesiems onkologiniams ligoniams, pernai žengtas itin svarbus žingsnis – įgyvendinamas ciklotrono, dar žinomo kaip dalelių greitintuvas, projektas. Ši sistema leis atlikti ženkliai daugiau ankstyvosios onkologinių bei kitų susirgimų diagnostikos tyrimų ir taip reikšmingai prisidės išsaugant vis daugiau Lietuvos gyventojų gyvybių.
Taip pat įsigyti 2 nauji linijiniai greitintuvai bei jiems reikalinga medicinos įranga, kurie, rekonstravus ir suremontavus spindulinės terapijos paslaugoms skirtas patalpas, jau naudojami gydymo įstaigose. Onkologinių ligonių gydymas didelės energijos jonizuojančiąja spinduliuote yra vienas iš pagrindinių vėžio gydymo metodų, kuris taikomas beveik 60 proc. pacientų.
Be to, pernai atidarius gama peilio centrą, pacientams atvertos galimybės gauti kokybiškas, sveikatą tausojančias gydymo paslaugas ypač sudėtingais atvejais. Gama peiliu gydomi ir gerybiniai, ir piktybiniai navikai galvos smegenyse, išvengiant stiprios smegenų apšvitos ir su tuo susijusių negrįžtamų komplikacijų. Ne vienam pacientui šis naujas gydymas apskritai taps viltimi išgyventi.
Taip pat įsigyta naujos kartos aukšto dažnio plaučių ventiliacijos sistema. Tai unikali, inovatyvi laringotracheobronchinė sistema, užtikrinanti aukšto dažnio plaučių ventiliaciją ir leidžianti atsisakyti įprastinės plaučių ventiliacijos. Sistema leidžia saugiau ir patikimiau atlikti endolaringines, endotrachėjines bei atviras bronchų operacijas, trachėjos ir stemplės operacijas, gydyti ligonius, kuriems yra sunki kvėpavimo patologija.
Be to, siekiant pagerinti atrankinės mamografinės patikros paslaugos kokybę ir sumažinti mirtingumą bei neįgalumą nuo krūties piktybinių navikų, gydymo įstaigas vasarą pasieks 10 naujų skaitmeninių mamografų. Moderni įranga padės sumažinti moterų priešlaikinį mirtingumą ir neįgalumą nuo krūties piktybinio naviko bei mažins sveikatos netolygumus ir socialinę atskirtį.
Daugiau kompensuojamų tyrimų ir naujovės organizuojant prevencines programas
Lyginant 2014 m. ir 2018 m., svariai padidėjo PSDF biudžeto išlaidos ambulatorinėms, stacionarinėms, chirurgijos, dienos chirurgijos, dienos stacionaro paslaugoms dėl onkologinių ligų. Taip pat nuo 1 359,6 tūkst. iki 3 844,2 tūkst. eurų padidėjo išlaidos brangiems tyrimams, t. y., kompiuterinės tomografijos (KT), magnetinio rezonanso tomografijos (MRT), pozitronų emisijos tomografijos su fluorodeoksigliukoze (PET) tyrimams.
Kita svarbi naujovė – dar daugiau mūsų šalies pacientų gali nemokamai naudotis brangiu PET tyrimu. Šis tyrimas suteikia galimybę matuoti, vaizduoti ir palyginti biologinių metabolinių procesų intensyvumą bei kraujotaką įvairiose organizmo ir organų vietose, stebėti jų kitimus. Tai ypač svarbu siekiant efektyviausio ir neuždelsto gydymo kovojant su onkologiniais susirgimais, kurių, Higienos instituto (HI) duomenims, Lietuvoje kasmet daugėja.
Taip pat, siekiant sumažinti mirtingumą nuo gimdos kaklelio, krūties ir storosios žarnos vėžio, įgyvendinami efektyvesnės atrankinės patikros dėl onkologinių ligų projektai. Kvietimą dalyvauti programose organizuos ir koordinuos du prevencinių programų koordinavimo centrai Vilniuje ir Kaune. Tai reiškia, jog daugiau žmonių bus profilaktiškai patikrinti, o tai leis dažniau nustatyti ligą dar ankstyvojoje stadijoje, kai nėra didelės žalos sveikatai.
VLK duomenimis, onkologinių ligų prevencinių programų paskutinių ciklų metu pasitikrino 40 – 48 proc. atitinkamos programos tikslinės grupės: dėl krūties vėžio – 40,4 proc., dėl gimdos kaklelio vėžio – 40,4 proc., dėl storosios žarnos vėžio – 44,0 proc., dėl priešinės liaukos vėžio – 47,8 proc. PSDF biudžeto lėšos programų paslaugoms finansuoti didėjo nuo 7 530 iki 10 393 tūkst. eurų, lyginant 2014 ir 2018 metus.
Svarbu ir tai, kad nuo 2016 m. Lietuvoje visos 11 metų mergaitės nemokamai skiepijamos nuo Žmogaus papilomos viruso (ŽPV), kuris, tyrimais įrodyta, yra vienas pagrindinių sergamumo gimdos kaklelio vėžiu rizikos faktorių. 2018 m. ŽPV vakcina paskiepyta 55,34 proc. 11 metų amžiaus mergaičių.
Daugiau pagalbos priemonių
Taip pat atsigręžta ir į nemažiau svarbias psichologines problemas, su kuriomis susiduria onkologinėmis ligomis sergantieji ir jų artimieji. Įgyvendinami psichosocialinės pagalbos projektai apima įvairiapusę psichosocialinę pagalbą onkologiniams pacientams ir jų artimiesiems: nuo individualių ir grupinių mokymų ar konsultacijų iki terapijos ar bendruomeninių renginių. Įgyvendinant šiuos projektus, didžiausias dėmesys skiriamas kaimo vietovėse gyvenančių pacientų psichosocialinei gerovei.
Be to, nuo 9 iki 12 padidintas paliatyviosios pagalbos, kuri skiriama nepagydoma liga sergantiems žmonėms, lovų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų. Tai reiškia, kad profesionalią pagalbą gauna daugiau sergančiųjų, įskaitant ir susidūrusius su onkologinėmis ligomis, o jų artimieji gali grįžti į darbo rinką.
Artimiausiu metu, siekiant, kad laiku pagalbą gautų tie pacientai, kuriems onkologinė liga įtarta pirmąjį kartą, bus kuriamas ir diegiamas efektyvaus pacientų srautų valdymo modelis – vadinamasis žaliasis koridorius. Tai reiškia, kad pas gydytoją specialistą pacientai, kuriems pirmą kartą diagnozuotas vėžys turėtų pakliūti per 14 dienų, o gydymas jiems būtų skirtas ne vėliau nei per 3 savaites nuo apsilankymo pas gydytoją specialistą.
Šiuo metu Lietuvoje yra 6-ios specializuotą onkologinę pagalbą teikiančios gydymo įstaigos, kuriose užtikrinama savalaikė, visavertė ir kokybiška kompleksinė onkologinių ligų diagnostika ir gydymas. Čia sprendimus dėl paciento diagnostikos ir gydymo taktikos priima daugiadalykė gydytojų komanda, sudaryta iš gydytojų onkologų chemoterapeutų, onkologų radioterapeutų, chirurgų, radiologų, patologų ir kitų specialistų, priklausomai nuo piktybinio naviko lokalizacijos. Tai leidžia užtikrinti geriausio sprendimo dėl pacientui reikalingos diagnostikos ir gydymo taktikos parinkimą.
SAM
