Net 9 iš 10 lietuvių trūksta vitamino D, kuris mūsų organizmui itin svarbus – taip teigia gydytoja dietologė Dalia Vaitkevičiūtė. Pasak jos, pagal šalyje atliktus mokslinius tyrimus, šio vitamino trūkumo tikimybė dažniausiai svyruoja nuo 40 iki 80 proc., tačiau iš savo medicininės praktikos gydytoja sako, kad realybėje šie skaičiai tikrai didesni.
Vitamino D trūkumo simptomai dažnai labai įprasti ir neišskirtiniai, todėl dėl subjurusios nuotaikos, kaulų „laužymo“, nuolatinio nuovargio kaltinami ruduo, žiema, stresas, tačiau ne vitamino D trūkumas. Vis dėlto jaučiant šiuos požymius, reikėtų išsiaiškinti, ar tikrai kaltas oras, nes šio vitamino trūkumas ir priemonių nesiėmimas laiku gali sukelti rimtesnių pasekmių.
„Moksliniuose šaltiniuose šiam trūkumui Europoje apibūdinti vartojama net pandemijos sąvoka, o iš bendrosios praktikos Lietuvoje matome, kad šio vitamino trūksta didžiajai daliai mūsų visuomenės. Tai ypač aktualu šaltuoju metų laikotarpiu, nes vitaminas D yra vadinamas saulės vitaminu, tad jo trūkumas pastebimas, kai žmonės negauna pakankamai tiesioginių saulės spindulių“, – pasakojo D. Vaitkevičiūtė.
Didžiausias vitamino D trūkumas pastebimas nuo spalio iki gegužės pabaigos. Jo atsargos organizme išlieka apie mėnesį, tad nors ši vasara ir buvo saulėta, šaltajam sezonui jo neužteks. Beje, net ir vasarą jo galime užtektinai negauti, jei tepamės kremais nuo saulės su SPF. Kad gautų rekomenduojamą vitamino D dienos dozę, jaunam žmogui vasarą rekomenduojama kasdien nuo 10 iki 15 val. pabūti saulėje plikomis rankomis ir kojomis 15 minučių.
Daugiau nei pusė „Spinter tyrimų“ apklausos Lietuvos respondentų yra jautę negalavimus, kurie galimai yra vitamino D trūkumo simptomai. Trečdalis lietuvių jautė dažną nuovargį, kaulų, nugaros ar raumenų skausmus. 22 proc. dažnai serga įvairiomis peršalimo ligomis, o 21 proc. apklaustųjų nuotaika dažnai būna slogi.
„Lietuviai linkę atkreipti dėmesį į simptomus tik tada, kai sveikata išties pablogėja. Su įprastais vitamino D trūkumo simptomais gyvenama tol, kol atsiranda didesnių problemų. Tačiau vertėtų atkreipti dėmesį, kad šis vitaminas prisideda prie visų organizmo funkcijų palaikymo. Jis svarbus normaliam svorio užtikrinimui, odos ir nagų būklei. Jis taip pat dalyvauja užtikrinant smegenų, mentalinių funkcijų, širdies kraujagyslių sistemos sklandų darbą. Yra nustatyta, kad šis vitaminas svarbus ir kai kurių tipų vėžio prevencijai“, – sakė D. Vaitkevičiūtė.
Anot sveikos mitybos specialistės Indrės Trusovės, vitaminas D išskirtinis tuo, kad jo labai sunku gauti su maistu, priešingai nei kitų vitaminų. Šio vitamino yra tik kiaušinio trynyje, riebioje žuvyje ir šiek tiek mėsoje, taip pat riebiuose pieno produktuose, įvairiuose sūriuose.
Vitamino D galima gauti ir vartojant papildus, tačiau reikia pabrėžti, kad pirmumas teikiamas vitaminui D3, o ne vitaminui D2, gaunamam iš augalinių žaliavų. Juos galima vartoti kasdien, nėra didelio skirtumo tarp aliejinio ir vandeninio tirpalų, tablečių, kapsulių, lašų. Svarbu žinoti rekomenduojamą suvartoti kasdienę vitamino D dozę ir mokėti mikrogramus perskaičiuoti į tarptautinius vienetus.
Suaugusiam žmogui profilaktinė vitamino D paros dozė dažniausiai yra 600 tarptautinių vienetų, nuo 70 metų ši dozė padidėja iki 800 vienetų, priklausomai nuo konkretaus atvejo. Tačiau, anot I. Trusovės, jeigu norėtumėme šią dozę gauti iš žuvies, tai, pavyzdžiui, tuno turėtume suvalgyti beveik kilogramą per dieną, lašišos – pusę kilogramo. Tai ne tik yra beveik neįmanoma, bet ir tikrai brangu.
Kadangi vitaminas D kaupiasi organizme, padidėja perdozavimo galimybė. Perdozavus vitamino D, gali atsirasti silpnumas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, kalcio nuosėdos organizme, retais atvejais gali sutrikti inkstų veikla. Vitamino D perteklius gali skatinti aterosklerozės vystymąsi.
Lrt.lt
