Atėjus šaltajam metų periodui, žmonės pratę stiprintis papildais. Tradiciniai preparatai vaistinėlėse – vitaminas C , vitaminas D, žuvų taukai, ežiuolės ekstraktas. Antakalnio poliklinikos šeimos gydytojos Ievos Sterlingės pasiteiravome, ar iš tiesų reikėtų papildomai šiuos preparatus, o gal reikalingų medžiagų pakankamai gauname su maistu?
– Už ką atsakingas vitaminas C? Ar jo gauname pakankamai?
– Vitaminas C, kitaip vadinama askorbo rūgštimi, – tai vandenyje tirpus vitaminas. Šis vitaminas svarbus kologeno, karnitino, hormonų bei amino rūgščių gamyboje. Vitaminas C taip pat yra antioksidantas, kuris stimuliuoja imuninę sistemą bei pagerina geležies pasisavinimą, būtinas žaizdų gyjime. Jei mityba subalansuota, gaunamas visas paros rekomenduojamas vitamino C kiekį iš maisto.
– Ar galima jausti požymius, kad mums trūksta vitamino C?
– Simptomai atsiranda dažniausiai po ilgesnio vitamino C trūkumo, dažniausiai poveikis pasireiškia po kelių mėnesių. Ankstyviausi požymiai – nuovargis, silpnumas, irzlumas, svorio kritimas, sąnarių, raumenų skausmai. Vėliau pasireiškia jungiamojo audinio pažeidimo simptomai – hiperkeratozė, kraujosrūvos, dantenų paburkimas, kraujavimas, dantų pokyčiai, dažnos infekcijos, lėtas žaizdų gyjimas, lengvai atsirandančios mėlynės, dažni pakraujavimai iš gleivinių.
– Kada vitamino C reikėtų vartoti papildomai?
– O gal geriau valgyti citriną.., kokius dar produktus? – Vaisiai bei daržovės – puikūs vitamino C šaltiniai. 90 proc. vitamino C organizmas pasisavina iš maisto. Brokoliai, pomidorai, bulvės, citrusiniai vaisiai – puikus vitamino C šaltinis.
Jei mityba subalansuota, žmogus gauna visą paros rekomenduojamą vitamino C kiekį iš maisto. Tačiau yra atvejų, kuomet vitaminą C reikia vartoti dažniau.
Vitamino C didesnio kiekio reikia rūkantiems ar veikiamiems rūkalų dūmų asmenims, kadangi didesnė jo koncentracija sunaudojama laisviesiems radikalams pašalinti, kurie susidaro rūkant. Taip pat didesnio vitamino C kiekio reikia kūdikiams, kurie maitinami karvės pienu, kadangi karvės piene yra per maža vitamino C koncentracija bei dalis vitamino sunyksta veikiant šilumai – šildant pieną.
Išsivysčiusiose šalyse vitamino C trūkumas atsiranda dėl prastos, nesubalansuotos mitybos. Taip pat trūkumas gali pasireikšti nėštumo metu, rūkant, žemesnio socialinio sluoksnio žmonėms, įtakos turi ir genetinis polinkis, jaunas ar senyvas amžius bei vitamino C koncentracijos trūkumui turi įtakos tokia būsena kaip metabolinis sindromas (hipertenzija, diabetas, pilvinis nutukimas).
– Nuo seno manoma, kad vitaminas C padės nuo peršalimo ligų. Ar tai tiesa?
– Vitaminas C – labai populiari priemonė, kuri naudojama siekiant išvengti peršalimo ligų. Tyrimai rodo, jog šio vitamino vartojimas nesumažina peršalimo rizikos, tačiau žmonėms, kurie vitaminą C vartoja pastoviai, gali palengvinti peršalimo simptomus.
– Kodėl mums reikia vitamino D?
– Vitaminas D – tai riebaluose tirpstantis vitaminas, kuris gaminamas odoje ir (arba) gaunamas su maistu ar papildais. Vitaminas D padeda palaikyti kalcio ir fosforo koncentraciją organizme, ypač svarbus kūdikiams ir mažiems vaikams, nes dalyvauja kaulų ir dantų formavimosi, gerina imuninės sistemos veiklą. Vitamino D trūkumas turi įtakos širdies ir kraujagyslių ligų, arterinės hipertenzijos bei cukrinio diabeto atsiradimui, jo trūkstant atsiranda nervingumas, depresija bei nuovargis.
– Kokie yra dar vitamino D trūkumo požymiai?
– Dažniausiai pasireiškia nuovargis , silpnumas, prakaitavimas, plaukų slinkimas, raumenų skausmai, liūdna nuotaika, sunkiau gyja žaizdos, dažnai kartojasi įvairios infekcinės ligos. Vaikams sutrinka svorio augimas, kaulų bei dantų formavimasis.
– Kada papildomai vartoti vitamino D?
– Odoje vitaminas D gaminamas veikiant ultravioletiniams B tipo saulės spinduliams. Šiuo būdu gauname didžiausią vitamino D (apie 80-90 proc.). Su maistu gauname tik 10-20 proc. vitamino D. Todėl dažniausiai vitamino D trūkumas pasireiškia vėlyvą žiemą ir ankstyvą pavasarį. Todėl šiuo metu rekomenduojama vartoti vitamino D papildus.
– Ar vitaminas D apsaugos nuo peršalimo ligų?
– Vitaminas D aktyviną imuninę sistemą, sumažinai infekcinių ligų dažnį.
– O kaip su žuvies taukais? Nuo seno siūloma jų vartoti, jei norime būti sveikais. Ar tai išties turi apčiuopiamos naudos?
– Viena didžiausių vertybių žuvų taukuose – omega-3 riebiosios rūgštys. Iš visų riebiųjų rūgščių (RR), tik omega-3 (Ω-3) ir omega-6 (Ω-6) RR nesintetinamos mūsų organizme. Todėl jas visas turime gauti su maistu. Jos naudingos visam organizmui, o ypač svarbios smegenims, nervų sistemai, imuninei sistemai ir regėjimui. Net 2/3 smegenų svorio sudaro riebalai. Žuvyse ir jų taukuose esanti DHR (dokozaheksaeno r.) įeina į smegenų ląstelių sudėtį. Jos trūkstant, žmogui sunkiau įsiminti, išlaikyti dėmesį, greitai spręsti užduotis. Vis daugėja įrodymų apie Ω-3 ir Ω-6 svarbą nėščiosios sveikatai, nėštumo eigai. Jų vartojimas mažina persileidimo ir priešlaikinio gimdymo, preeklampsijos tikimybę, slopina uždegimą, gerina gliukozės metabolizmą, turi įtakos depresijos simptomams. Egzistuoja tvirtas ryšys tarp motinų ir žindyvių vartojamų Ω-3 ir jų naujagimių bei kūdikių pažintinių funkcijų, regėjimo aštrumo, psichomotorinio vystymosi ir intelekto koeficiento. Žmonėms, turintiems dislipidemiją (padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje) taip pat rekomenduojama vartoti žuvų taukus. Omega-3 RR svarbios mokymuisi ir pažinimo procesui. Tyrimais įrodyta, kad dažnai vaikams turintiems hiperaktyvumo sindromą rekomenduojama vartoti omega-3.
– Kada reikia gerti žuvų taukus?
– Ekonomiškai išsivysčiusių šalių dieta kupina Ω-6 RR, ypač linolio r. Ω-6 RR gausu augaliniuose aliejuose, kurie naudojami maisto pusgaminiams, keptiems patiekalams ir pagardų (pvz. salotų padažų) gamyboje. Vienas kukurūzų aliejaus arbatinis šaukštelis patenkina visos dienos Ω-6 RR poreikį, visgi dauguma žmonių jų suvartoja 10-20 kartų daugiau. Ω-3 RR suvartojimas, priešingai, yra nepakankamas. Daugiausia šių medžiagų turi jūrinės kilmės produktai, žuvų taukų papildai ir tam tikri augaliniai aliejai (linų sėmenų aliejus – 57 proc., rapsų aliejus – 11 proc., sojų pupelių aliejus – 8 proc.). Dauguma vakariečių nevartoja šių produktų kasdien. Todėl rekomenduojama Ω-3 RR kiekį papildyti organizme kasdien vartojant žuvų taukus.
– Ar galima žuvų taukus vartoti ištisus metus?
– Pagal sveikos mitybos rekomendacijas, Ω-3 RR turėtume gauti kasdien. Siektina dozė – 1000 mg/p (ne žuvų taukų, o pačių Ω-3). Kadangi su maistu tokio omega-3 RR kiekio negauname, rekomenduojama gerti žuvų taukus kasdien. Saugu gerti kokybiškus žuvų taukus (kurie gaminami iš šviežių žuvų, kruopščiai išvalomi nuo toksinų).
– Į ką atsižvelgti renkantis žuvų taukus?
– Aukštos kokybės žuvies taukai neturi turėti gyvsidabrio toksiškumo rizikos. Geros reputacijos žuvų taukų gamintojas turėtų pateikti nepriklausomų laboratorijų rezultatus, įrodančius jo žuvų taukų švarumo lygį iki gyvsidabrio dalelių skaičiaus trilijone, todėl reiktų atsižvelgti į šį faktorių. Kalbant apie vartojimo atsargumą, svarbiausia – įvertinkite kvapą ir skonį. Tyrimai rodo, kad taukai kvepia nemaloniai ir apkarsta, kai pradeda gesti. Aukštos kokybės papildai neturi žuvies kvapo. Šviežiausi ir aukščiausios kokybės žuvų taukai neturėtų turėti ir žuvies skonio. Venkite taukų, kurie turi stiprų ar dirbtinį skonį, nes tuo dažniausiai stengiamasi paslėpti prastos kokybės ar karstelėjusius taukus.
– Ar žuvų taukai apsaugos nuo peršalimo ligų?
– Žuvų taukuose yra EPR (eikozapentaeno r.), kuri turi įtakos imuninei sistemai, todėl žuvų taukai susiję su imuniteto stiprinimu, pastebėta, jog vartojant žuvų taukus mažėja bronchinės astmos priepuolių, kitų alerginių susirgimų paūmėjimų.
– O kaip ežiuolė? Pastaruoju metu tikima jos galia apsaugoti nuo peršalimo ligų.
– Pasak literatūros, ežiuolė aktyvina žmogaus imunines ląsteles ir padeda kovoti su bakterijomis, virusais ir kitomis patologinėmis ląstelėmis. Tačiau skaitant mokslinę literatūrą, bei vertinant atliktus tyrimus, reikšmingas ežiuolės poveikis peršalimo ligoms nenustatytas. Galimai ežiuolė palengvina kai kuriuos peršalimo simptomus, tačiau peršalimo trukmė, lyginant vartojančius bei nevartojančius ežiuolės preparatus, nesikeičia.
– Ką rekomenduotumėte skaitytojams norint išvengti peršalimo ligų?
– Mano pagrindinė rekomendacija pacientams – sportinis aktyvumas bei tinkamai subalansuota mityba visus metus, o žiemos metu nepamiršti vartoti vitaminą D bei žuvų taukus, kurie turi moksliškai pagrįstą poveikį mūsų imuninei sistemai.
Lrt.lt
