„Daugybę metų naudojama viena ir ta pati pagalvė tampa bakterijų, dulkių erkučių ir pelėsių šaltiniu. O kur dar seilės, negyvos odos atplaišų likučiai. Dėl tokios įvairovės susiformuoja, švelniai tariant, sveikatai nepalanki atmosfera“, – taip LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ teigia gydytojas Alvydas Unikauskas. Jis pasakojo, kaip išsirinkti ir kada keisti pagalvę, kad ji netaptų spąstais jūsų sveikatai.
Senose, ilgai naudojamose ir neplaunamose pagalvėse gali veistis pelėsis. Jo rūšys – pačios įvairiausios. Viena jų netgi gali sukelti aspergiliozę – infekciją, kuri prasideda plaučiuose, o iš čia gali išplisti ir į kitas kūno vietas.
„Mokslininkai ištyrė pagalves, kurios buvo naudojamos nuo 2 iki 20 metų ir nustatė, kad kiekvienoje jų gali būti daugiau nei milijonas pelėsio sporų. Pagalvės, pagamintos iš sintetinių medžiagų, labiau linkusios pelyti, todėl pagalvės iš natūralių medžiagų šiuo atžvilgiu pranašesnės“, – kalba gydytojas.
Anot jo, jei pagalve naudojatės ilgiau nei 2 metus, galite neabejoti, kad ten įsiveisusi dulkių erkučių kolonija. Jos minta negyvomis odos ląstelėmis ir tiesiog klesti šiltoje, drėgnoje aplinkoje, pavyzdžiui, senoje pagalvėje.
„Šie gyviai nenešioja užkrečiamų ligų, tačiau džiaugtis jų draugija nederėtų. Tai yra vienas didžiausių alergijų sukėlėjų“, – perspėja A. Unikauskas.
Teigiama, kad pūkų pagalvės labiausiai patinka dulkių erkutėms. Tokias pagalves namų sąlygomis išvalyti labai sunku. Kaip bebūtų, kiekviena pagalvė gali tapti dulkių erkių rezervatu. Manoma, kad po metų naudojimo 10–15 proc. kiekvienos pagalvės svorio sudaro dulkių erkių paliktos atliekos.
Ugniai atspariais chemikalais kai kurie pagalvių gamintojai patobulina savo gaminius, tačiau padaro mums meškos paslaugą.
„Šie chemikalai yra siejami su vėžio atsiradimu, vaisingumo problemomis, sutrikusiu embriono smegenų vystymusi motinos pilve, sutrikusia skydliaukės hormonų veikla. Skaitykite pagalvių sudėtį arba miegokite ant natūralių plunksnų ar vilnos pagalvių. Į tokias pagalves chemikalai nėra dedami“, – pataria A. Unikauskas.
