Sveika mityba priklauso nuo to, ar žmogus suvartoja tinkamą kiekį jam būtinų maisto medžiagų (baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, skaidulinių, mineralinių ir kt.). Pagrindiniai netinkamos mitybos padariniai – viršsvoris, nutukimas arba organizmo išsekimas, nualinimas.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Laima Stragienė ragina atkreipti dėmesį į tinkamą maisto tvarkymą, kad vartotoją pasiektų ne tik skanus, bet ir saugus maistas. Mūsų šalyje kasmet užregistruojama apie 20 tūkst. susirgimų žarnyno infekcinėmis ligomis, daugiau nei 70 proc. susirgusiųjų gydomi ligoninėse (ES šalyse šis procentas nesiekia 50). Sergamumas šiomis ligomis neturi tendencijos mažėti, o oficialioji statistika neatspindi realios situacijos, kadangi asmenys, sergantys lengvomis formomis, medicinos pagalbos dažniausiai nesikreipia. Didžiausi sergamumo rodikliai yra vaikų iki 5 metų amžiaus grupėse. Apie 70 proc. susirgusiųjų žarnyno infekcinėmis ligomis Lietuvoje užsikrečia namų aplinkoje. Deja pasitaiko atvejų, kai žmonės nukenčia nuo parduotuvėse pirkto ar viešojo maitinimo įmonėse vartoto maisto. Dažniausios protrūkių priežastys yra nesaugus maisto tvarkymas, maisto tvarkymo higienos nežinojimas ar asmens higienos reikalavimų pažeidimai.
Kokie registruoti protrūkiai Kauno apskrityje?
Kauno apskrityje, per 2017 metų sausio- spalio mėnesius atlikta šešių, dėl maisto tvarkymo įmonių kaltės įvykusių, ūmių žarnyno užkrečiamųjų ligų protrūkių epidemiologinė diagnostika. Vieno protrūkio infekcijos perdavimo rizikos veiksnys buvo namų gamybos tortas, atsineštas į kavinę ir pateiktas giminių susitikime vakarienės metu. Kito – į banketą atsineštas nežinomo gamintojo tortas be kokybę patvirtinančių dokumentų. Trečio protrūkio infekcijos perdavimo rizikos veiksnys buvo tortas, gamintas viename iš Kauno konditerijos cechų. Ketvirto protrūkio metu buvo įtartas bet kuris valgytas patiekalas, gamintas ir patiektas Kauno rajono kavinėje vykusių krikštynų metu. Neatmetama bet kurio patiekalo kryžminio užteršimo galimybė (ant žaliai mėsai ruošti skirto stalo tvarkomi iškepti kepsniai, neženklintas žalios mėsos tvarkymo inventorius, nešvarumai ant grindų, įrenginių, tinkamo galiojimo paviršių dezinfekcijos priemonių nebuvimas, atviros atliekų talpos ir kt.). Analizuojant protrūkio išplitimo priežastis, neatmetami ir papildomi infekcijos perdavimo rizikos veiksniai – patiekalų antrinis užteršimas dėl tinkamų sąlygų darbuotojų asmens higienai užtikrinti nebuvimas. Penkto protrūkio infekcijos perdavimo rizikos veiksnys – Kauno rajone gamintas ir išvežiojamas maistas. Papildomais rizikos veiksniais, galėjusiais prisidėti prie nesaugaus maisto pateikimo, galėjo būti didelis gaminančių maistą asmenų darbo krūvis, pažeidus patiekalams gaminti skirtų žaliavų laikymo trukmės ir temperatūros bei rankų higienos ir aplinkos nukenksminimo reikalavimus (vienoje pamainoje dirba 3 darbuotojai ir kasdien pagaminama iki 500 porcijų). Neatmetama ir maisto kryžminė tarša (švieži kopūstai buvo laikomi dėžėje nuo viščiukų broilerių filė, tuo pačiu keliu patenka žaliavos į sandėliavimo patalpas ir išnešami pagaminti patiekalai). Patogeninės bakterijos, galimai sukėlusios ūmios žarnyno infekcijos atvejus, į šviežių kopūstų salotas, kurios buvo vartotos be papildomo terminio apdorojimo, galėjo patekti nuo taros. Šešto registruoto protrūkio metu aptiktas salmoneliozės sukėlėjas, galėjęs įtakoti žaliavos taršą (sušaldytoje kiaulienos mentėje aptikta Salmonella Enteritidis), iš kurios ruoštas įdaras blyneliams su mėsa, galimai pažeidus temperatūrinį režimą.
Kaip išvengti per maistą plintančių ligų?
Per maistą plintančių ligų sukėlėjai ilgai išlieka gyvybingi išorinėje aplinkoje, o esant palankioms sąlygoms gali daugintis maisto produktuose. Daugelio bakterijų skaičius, esant palankioms sąlygoms maisto produkte per pusę valandos padvigubėja. Jei maistas laikomas šaltai, bakterijos nesidaugina, tačiau išlieka gyvybingos. Patogeniniai mikroorganizmai (pvz. salmoneliozės sukėlėjas ir kt.) jautrūs aukštos temperatūros poveikiui, todėl maistą, kuriame gali būti šių mikroorganizmų, reikia virti arba kepti.
Specialistai rekomenduoja būti atidiems perkant maisto produktus ir atkreipti dėmesį į gamintojų nurodytą galiojimo ar suvartojimo laiką, paisyti gamintojų nurodytų maisto laikymo sąlygų, saugiai gaminti maistą – tinkamai apdoroti karščiu, neužteršti vartojimui paruošto maisto, paisyti maisto gamybos technologijos reikalavimų, plauti rankas. Dažnas ir tinkamas rankų plovimas yra paprasčiausias ir saugiausias būdas pašalinti nuo jų užkrečiamųjų ligų sukėlėjus ir sumažinti riziką užsikrėsti per maistą plintančiomis infekcinėmis ligomis.
Minint Europos sveikos mitybos dieną, norisi palinkėti visiems: valgykim, kad gyventume, o ne gyvenkime, kad valgytume. Būkime sveiki!
