Gruodžio 6-ąją, minint 231-ąjį Telšių miesto gimtadienį, buvusio Bernardinų vienuolyno ir Telšių kunigų seminarijos patalpose (Katedros a. 6) atsivėrė nauja muziejinė erdvė Telšiuose – Žemaičių muziejaus „Alka“ Sakralinio paveldo ekspozicija, pasakojanti Žemaitijos religinio gyvenimo istoriją. Dar vieno – visiškai naujo, unikalaus – muziejinio objekto atsiradimas, praturtins jau ir taip neįkainojamą Telšių sakralinį kompleksą ant Insulos kalvos.
Istorijos lobynai
Atidarymo renginyje dalyvavo Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė, Telšių vyskupijos generalvikaras Vilius Viktoravičius, Telšių rajono savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas, įstaigų ir organizacijų atstovai, muziejininkai, menininkai, bendruomenės nariai. Atidarymo renginį vedė Žemaičių muziejaus „Alka“ direktoriaus pavaduotoja muziejinei veiklai Ingrida Vaitiekienė, muzikinius kūrinius dovanojo trimitininkų duetas Darius Jurgutis ir Ignas Lukošius bei atlikėja Telšių kultūros centro meno vadovė Ernesta Dargužienė.
„Pirmoji sakralinės ekspozicijos įkūrimo idėjos iniciatorė buvo buvusi direktorė Elvyra Spudytė. Atėjus dirbti man, ši mintis vystėsi toliau. Dėkoju architektui Algirdui Žebrauskui, Telšių vyskupijai, kunigų seminarijai už konsultacijas, patarimus ir pasidalintas vertybes. Dėkoju muziejaus Kultūrinės veiklos ir komunikacijos skyriaus vedėjai Jurgitai Armalienei, kuri ypač stengėsi, kad ekspozicijos durys būtų atvertos kuo greičiau, muziejininkei-rinkinio saugotojai Monikai Sudintaitei, kuri įdėjo daug įdirbio ruošiant ekspoziciją, restauratoriui Ramūnui Balsevičiui, ūkinės veiklos meistrui Romui Valučiui ir kitiems muziejininkams. Kai ateiname į muziejų, mes matome galutinį rezultatą, tačiau nepastebime vykstančių pasiruošimo procesų. Džiugu, kad Žemaičių muziejus „Alka“ vis plačiau pristato Telšių ir Žemaitijos istoriją visuomenei. Esame įsikūrę Telšių ješivoje, turime Žemaičių kaimo muziejų, Žemaičių vyskupystės muziejų Varniuose, pagrindinį „Alkos“ pastatą, kuriame bus didžiausi istorijos lobynai ir štai šiandien ta nuostabi diena, kada mes atveriame Sakralinio paveldo ekspoziciją miesto centre“, – apie svarbų momentą muziejui kalbėjo E. Stonkevičienė.
Už įteiktą ypatingą dovaną miestui dėkojo Telšių rajono savivaldybės meras K, Gusarovas: „Dėkoju muziejui už patalpų įveiklinimą. Gražūs darbai prasideda nuo mažų darbų. Religinės bendruomenės istorijos išsaugojimo sinergija yra būtina, o čia ta vieta – Vyskupijos centras, tad Sakralinio paveldo ekspozicijos atidarymo kitur ir negalėčiau įsivaizduoti“.
Generalvikaras V. Viktoravičius džiaugėsi, kad dalelę pastato šiandien galima pritaikyti tam, kas čia buvo ir yra; „Kad galime pasakoti apie dabartį ir visi kartu kurti ateitį“. Sakralinio paveldo ekspozicijoje miesto ir visos Žemaitijos katalikiškąjį, istorinį ir kultūrinį pasakojimą kartu su Žemaičių muziejaus „Alka“ muziejinėmis vertybėmis iliustruoja ir bažnytiniai lobiai iš Telšių vyskupijos kurijos, Telšių šventojo Antano Paduviečio katedros, Alsėdžių Švenčiausiosios Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios, PalangosŠvenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios, TryškiųŠvenčiausiosios trejybės bažnyčios, Tverų Švenčiausiosios Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios ir Žemaičių Kalvarijos Švenčiausiosios Mergelės Marijos apsilankymo bazilikos.
Sakralinis kompleksas ant Insulos
Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės (LDK) miestų istorija yra neatsiejama nuo vienuolynų kūrimosi. Vienuolių įsikūrimas mieste keisdavo ne tik religinę ir kultūrinę vietos aplinką, bet kartu ir miesto urbanistiką. Iškilę sakraliniai objektai: vienuolynas, bažnyčia ir kt. paprastai tapdavo viso miesto architektūros dominantėmis. Ne išimtis ir Telšių miestas, kuriame iki šių dienų matomas ryškus pranciškonų bernardinų vienuolyno istorinis palikimas.
Atidarymo renginyje dalyvavo Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė, Telšių vyskupijos generalvikaras Vilius Viktoravičius, Telšių rajono savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas, įstaigų ir organizacijų atstovai, muziejininkai, menininkai, bendruomenės nariai. Atidarymo renginį vedė Žemaičių muziejaus „Alka“ direktoriaus pavaduotoja muziejinei veiklai Ingrida Vaitiekienė, muzikinius kūrinius dovanojo trimitininkų duetas Darius Jurgutis ir Ignas Lukošius bei atlikėja Telšių kultūros centro meno vadovė Ernesta Dargužienė.
„Pirmoji sakralinės ekspozicijos įkūrimo idėjos iniciatorė buvo buvusi direktorė Elvyra Spudytė. Atėjus dirbti man, ši mintis vystėsi toliau. Dėkoju architektui Algirdui Žebrauskui, Telšių vyskupijai, kunigų seminarijai už konsultacijas, patarimus ir pasidalintas vertybes. Dėkoju muziejaus Kultūrinės veiklos ir komunikacijos skyriaus vedėjai Jurgitai Armalienei, kuri ypač stengėsi, kad ekspozicijos durys būtų atvertos kuo greičiau, muziejininkei-rinkinio saugotojai Monikai Sudintaitei, kuri įdėjo daug įdirbio ruošiant ekspoziciją, restauratoriui Ramūnui Balsevičiui, ūkinės veiklos meistrui Romui Valučiui ir kitiems muziejininkams. Kai ateiname į muziejų, mes matome galutinį rezultatą, tačiau nepastebime vykstančių pasiruošimo procesų. Džiugu, kad Žemaičių muziejus „Alka“ vis plačiau pristato Telšių ir Žemaitijos istoriją visuomenei. Esame įsikūrę Telšių ješivoje, turime Žemaičių kaimo muziejų, Žemaičių vyskupystės muziejų Varniuose, pagrindinį „Alkos“ pastatą, kuriame bus didžiausi istorijos lobynai ir štai šiandien ta nuostabi diena, kada mes atveriame Sakralinio paveldo ekspoziciją miesto centre“, – apie svarbų momentą muziejui kalbėjo E. Stonkevičienė.
Už įteiktą ypatingą dovaną miestui dėkojo Telšių rajono savivaldybės meras K, Gusarovas: „Dėkoju muziejui už patalpų įveiklinimą. Gražūs darbai prasideda nuo mažų darbų. Religinės bendruomenės istorijos išsaugojimo sinergija yra būtina, o čia ta vieta – Vyskupijos centras, tad Sakralinio paveldo ekspozicijos atidarymo kitur ir negalėčiau įsivaizduoti“.
Generalvikaras V. Viktoravičius džiaugėsi, kad dalelę pastato šiandien galima pritaikyti tam, kas čia buvo ir yra; „Kad galime pasakoti apie dabartį ir visi kartu kurti ateitį“. Sakralinio paveldo ekspozicijoje miesto ir visos Žemaitijos katalikiškąjį, istorinį ir kultūrinį pasakojimą kartu su Žemaičių muziejaus „Alka“ muziejinėmis vertybėmis iliustruoja ir bažnytiniai lobiai iš Telšių vyskupijos kurijos, Telšių šventojo Antano Paduviečio katedros, Alsėdžių Švenčiausiosios Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios, PalangosŠvenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios, TryškiųŠvenčiausiosios trejybės bažnyčios, Tverų Švenčiausiosios Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios ir Žemaičių Kalvarijos Švenčiausiosios Mergelės Marijos apsilankymo bazilikos.
Sakralinis kompleksas ant Insulos
Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės (LDK) miestų istorija yra neatsiejama nuo vienuolynų kūrimosi. Vienuolių įsikūrimas mieste keisdavo ne tik religinę ir kultūrinę vietos aplinką, bet kartu ir miesto urbanistiką. Iškilę sakraliniai objektai: vienuolynas, bažnyčia ir kt. paprastai tapdavo viso miesto architektūros dominantėmis. Ne išimtis ir Telšių miestas, kuriame iki šių dienų matomas ryškus pranciškonų bernardinų vienuolyno istorinis palikimas.
Sakralinio paveldo ekspozicija – siekis atverti ir visuomenei pristatyti Žemaitijos sakralinį paveldą. Per išskirtinius meno kūrinius, liaudies meistrų darbus, liturginius reikmenis ir istorinius artefaktus papasakoti Žemaitijos religinio gyvenimo istoriją. Senojo Telšių bernardinų vienuolyno pastate įsikūrusi sakralinio paveldo ekspozicija lankytoją supažindina su Telšių vyskupijos istorija, unikaliomis Lietuvos ir Žemaitijos liaudies pamaldumo tradicijomis, liturginiais reikmenimis ir bažnytinių procesijų atributais.
Lankytojai atvykę susipažins su pristatomu sakralinės dailės paveldu: auksakalyste, liturginės tekstilės dirbiniais, vaizduojamąja daile, kryždirbystės paveldu. Didžioji dalis eksponuojamų kūrinių priklauso XIX a. laikotarpiui, tačiau lankytojams bus proga išvysti ir išskirtinių XVIII a. Baroko eksponatų – senąją Žemaičių Kalvarijos krikštyklą, relikvijorių, procesijų altorėlių ir kitų liturginių reikmenų, dalis jų - paskelbti Lietuvos kultūros paveldo vertybėmis.
Sakralinės paveldo ekspozicijos darbo laikas: trečiadieniais – penktadieniais nuo 9 iki 18 valandos, šeštadieniais nuo 9 iki 17 valandos, sekmadieniais nuo 10 iki 15 valandos.
Muziejaus nuotr.
