Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti Miško sanitarinės apsaugos taisyklių, Miško kirtimų taisyklių ir Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo pakeitimus, leisiančius efektyviau kovoti su miško kenkėjais – žievėgraužiais tipografais.
Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo pataisomis siūloma pagreitinti būtinųjų miško sanitarinės apsaugos priemonių taikymą, pavojingų medžių liemenų kenkėjų skraidymo metu leisti vykdyti atrankinius sanitarinius ir nedidelio ploto plynuosius sanitarinius miško kirtimus nedelsiant nustačius miško kenkėjų židinį.
Ruošiantis vykdyti miško kirtimus, leidimai kirsti mišką būtų neprivalomi valstybinių miškų valdytojams, kai nuo balandžio 1 d. iki spalio 1 d. atrankiniu sanitariniu miško kirtimu kertamos tik eglės, kuriose įsiveisė medžių liemenų pavojingi kenkėjai, iki pirmųjų lėliukių susiformavimo.
Tokie leidimai taip pat būtų nereikalingi, kai įsiveisus medžių liemenų pavojingiems kenkėjams, iki pirmųjų lėliukių susiformavimo ne didesnio kaip 0,3 ha ploto plynuoju sanitariniu miško kirtimu kertamos tik eglės arba ne Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose esantys eglynai. Tačiau atsirastų pareiga atlikus darbus ne vėliau kaip per 5 darbo dienas informuoti Valstybinę miškų tarnybą (VMT) apie iškirstus medžius ir pateikti biržių atrėžimo bei įvertinimo dokumentus kartu su prašymu išduoti leidimą kirsti mišką.
Panaši tvarka galiotų ir privačiuose miškuose, tačiau jų savininkai turėtų ne anksčiau kaip prieš 3 darbo dienas iki sanitarinių miško kirtimų pradžios pateikti VMT informaciją apie pastebėtą žievėgraužio tipografo židinį ir šio kenkėjo pažeistų medžių nuotrauką su vietos, iš kurios fotografuota, koordinatėmis, fotofiksacijos laiku ir data. Baigęs kirsti kenkėjų apniktus medžius miško savininkas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas turėtų pateikti pranešimą arba biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentus kartu su prašymu išduoti leidimą ir kitais reikalingais dokumentais.
Ketinantys vykdyti minėtus kirtimus taip pat privalėtų ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas patikrinti duomenis apie saugomų rūšių augavietes ar radavietes Saugomų rūšių informacinėje sistemoje ir užtikrinti, kad planuojami miško kirtimai nesunaikins saugomų rūšių augaviečių ar radaviečių.
Miškų kirtimų taisyklių pataisos sudarytų sąlygas skubiau likviduoti pirminius kenkėjų židinius, neleistų jiems plisti ir nudžiovinti kitų medynų. Siūloma iki 0,3 ha ploto labai pažeistų, džiūstančių arba nudžiūvusių medžių grupių sanitarinius miško kirtimus vykdyti ne plynuoju miško kirtimų būdu (kirsti neplynai).
Neplynaisiais miško kirtimais laikomi miško kirtimai, kai po kirtimo likę medžiai sudaro medyną.
Miško sanitarinės apsaugos taisyklių pataisose siūloma pakeisti plynųjų sanitarinių miško kirtimų apžiūros ir vertinimo reglamentavimą, kad VMT darbuotojams nebereikėtų apžiūrėti ir įvertinti kiekvieno numatyto plynojo sanitarinio miško kirtimo, jei kertamas plotas ne didesnis kaip 0,3 ha. Tai leistų sprendimą dėl neatidėliotinų miško sanitarinės apsaugos priemonių taikymo priimti greičiau, nereikėtų papildomų darbo ir laiko sąnaudų rengiant kirtimų apžiūros ir įvertinimo dokumentaciją.
Pastabas ir pasiūlymus dėl šių teisės aktų galima teikti Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) iki birželio 7 d.
Aplinkos ministerijos nuotrauka
