Dar visai neseniai miškų galiūnai buvo pasmerkti greitam išnykimui. Vis dėlto, laiku susivokus padarytos deramos išvados ir stumbrų populiacija visame pasaulyje per pusę amžiaus smarkiai išaugo. Lietuvoje, Krekenavos regioniniame parke ir aplinkiniuose Kėdainių, Panevėžio, Ukmergės bei Radviliškio rajonuose, laisvėje jų priskaičiuojama iki pustrečio šimto.
Dėl intensyviai plėtojamos žemdirbystės ir šiame regione tankiai išvystytos susisiekimo infrastruktūros stumbrams Aukštaitijoje jau tapo per ankšta. Būtent todėl dalis jų perkeliami į teritoriją Dzūkijos nacionaliniame parke, tarp Zervynų ir Marcinkonių.
Šalia Krekenavos pirmieji stumbrai įkurdinti daugiau nei prieš penkis dešimtmečius
Manoma, jog mūsų šalies laukinėje gamtoje stumbrai išnyko dar 1854 m. Apie 1925 – 1926 m. paaiškėjo jog šių žvėrių pasaulyje laisvėje iš viso neliko. Vos kelios dešimtys dar gyveno tik zoologijos soduose. Mokslininkų išradingumas ir tarptautinis visuotinis rūpestis, stengiantis išsaugoti šią rūšį, davė norimų rezultatų.
Iš Rusijos į aptvarą Pašiliuose pirmieji du stumbrai buvo atgabenti tik 1969 m. Bėgant metams banda didėjo, o stumbrynas tapo vienu įspūdingiausių ir lankomiausių traukos objektų Vidurio Lietuvoje.
„Pašilių stumbrynas – unikali vieta, kur iš arti galima stebėti šių miško gigantų gyvenimą ir kur jiems sukurtos artimos natūraliai aplinkai gyvenimo sąlygos. Būtent iš čia į laisvę paleisti stumbrai jau kaip reikiant įsitvirtino natūralioje aplinkoje, tačiau jiems šiose vietovėse jau trūksta erdvės. Ypač tai išryškėjo maždaug prieš dešimtmetį. Tad buvo nuspręsta dalį stumbrų įkurdinti teritorijoje, kur žemdirbystė ne tiek smarkiai plėtojama. Be to, tas Dzūkijos regionas, į kurį iškeliama dalis stumbrų, besiriboja su kaimyninėmis Baltarusija ir Lenkija, kuriose laisvėje gyvena žymiai skaitlingesnės stumbrų populiacijos. Mūsų globojami stumbrai yra kilę iš nedidelės individų grupės, todėl esama kraujomaišos grėsmės. Šis perkėlimas dėl tikėtinų natūralių genetinių mainų leis sustiprinti ir bandų sveikatą“, – tvirtina Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Albertas Stanislovaitis
Pašilių stumbryne šiuo metu lankytojai jau gali gėrėtis gyvūnais nuo dengtos pakylos – apžvalgos aikštelės. Įrengtos naujos pavėsinės šalia aptvaro bei pažintis teritoriją juosiantis takas. Pramogautojų patogumui įrengta laužavietė su suolais ir grindiniu. Panorėjus galima užsisakyti gido paslaugą.
Objekto rekonstrukcijos metu pakeista aptvaro tvora, kadangi ankstesnė jau buvo pavojingai susidėvėjusi, renovuotas stumbryno administracinis pastatas ir kiti infrastruktūros objektai. Įrengti valymo įrenginiai, stumbrų girdyklos, pavėsinės gyvūnams, įrengtos teritorijos stebėjimo kameros, aptvaras suskirstytas į 4 atskiras dalis skirtingoms bandoms. Vienas iš suskirstytų aptvarų pritaikytas moksliniams tyrimams.
Objekto rekonstrukciją vykdė Valstybinių miškų urėdija partnerystės sutarties su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pagrindu pagal projektą „Stumbrų apsaugos priemonių įgyvendinimas“. Ši veikla finansuota Europos Sąjungos struktūrinių fondų Sanglaudos fondo lėšomis. Į stumbryno atnaujinimą investuota 1 mln. 111 tūkst. 533 Eur (be PVM), atnaujinimo darbai pradėti 2022 m. birželio 10 d., baigti – 2023 m. liepos 10 d.
Netinka tik lankytojų „bulviniai bilietai”
Iš prigimties stumbrai yra gana baikštūs, drovūs gyvūnai, todėl laisvėje juos pamatyti gana sudėtinga. Miške, būdami laisvi, dažniausiai vengia susitikti su žmonėmis, o juos pamatę pabėga. Aptvaruose jie elgiasi kur kas drąsiau. Labai gerai prisimena garsus, lydinčius dalijant pašarą, todėl pakvietus maitintis visada prisiartina.
Pašilių stumbrynas nėra didelis, aptvaras 50 ha. Todėl pasigrožėti augintiniais greičiausiai visada pavyks. Be to, gyvenantys aptvare prie lankytojų yra pripratę ir noriai prisiartina, ypač jei jie dar turi lauktuvių iš daržo, „valgomų bilietų”. Stumbrams tikras skanėstas įvairios daržovės. Nemėgsta tik bulvių.
Pašilių stumbryno gyventojai per parą sušlamščia apie 50 kg maisto. Suaugę šie žvėrys sveria nuo 600 iki 1000 kg. Pirmiausia ėda tik patys stipriausi, o kitiems tenka tai, kas dar liko.
2020 m. duomenimis, pasaulyje iš viso galėjo būti apie 8,5 tūkst. stumbrų, daugiausiai Lenkijoje ir Baltarusijoje.
Aplinkos ministerijos nuotrauka
