Įsigaliojo aplinkos ministro patvirtinta Pavojingųjų atliekų identifikavimo ir klasifikavimo metodika ir su ja susiję Atliekų tvarkymo taisyklių pakeitimai. Šie teisės aktai nustato atliekų pavojingųjų savybių vertinimo, šių savybių nustatymo ir atliekų priskyrimo pavojingosioms atliekoms tvarką.
Metodikoje pateikiama atliekų pavojingųjų savybių vertinimo ir atliekų klasifikavimo etapų struktūra, kurioje nurodyti trys atliekų pavojingųjų savybių vertinimo ir atliekų klasifikavimo etapai. Metodika parengta atsižvelgus į Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų nuostatas.
Minėtų teisės aktų pagrindu gyventojų ir ūkio subjektų naudojimui sukurtas elektroninis įrankis, todėl nuo šiol naudojantis telefonu ar kompiuteriu bus galima lengvai ir greitai surasti informaciją apie teisingą pavojingų atliekų identifikavimą, tolimesnį tinkamą tokių atliekų tvarkymą.
Siekiant išplėsti ir skatinti sukurto elektroninio įrankio naudojimą, Aplinkos ministerija viešai paskelbė ir padarė prieinamu elektroninio įrankio atvirą kodą tam skirtoje svetainėje. Tikimasi, kad taip įrankis bus plačiau naudojamas ir pritaikomas praktikoje ir tai palengvins pavojingųjų atliekų atpažinimą ir paskatins tinkamą jų tvarkymą.
Teisės aktai ir elektroninis įrankis parengti atsižvelgus į ekspertų siūlymus, pateiktus Aplinkos ministerijos užsakymu parengtoje studijoje dėl vieningos pavojingųjų atliekų identifikavimo metodikos. Studija parengta siekiant sudaryti vienodas sąlygas teisingai ir vieningai taikyti nacionalinius ir Europos Sąjungos teisės aktus dėl atliekų klasifikavimo ir taip užtikrinti tinkamą ir efektyvų pavojingųjų atliekų identifikavimą ir klasifikavimą, pavojingųjų atliekų saugų ir efektyvų surinkimą ir tvarkymą.
Pavojingųjų atliekų Lietuvoje kasmet susidaro vidutiniškai 167 tūkst. t, jų tvarkymas – opi problema. Kartais šios atliekos identifikuojamos netinkamai, todėl neužtikrinamas efektyvus susidarančių atliekų surinkimas ir tvarkymas. Netinkamai tvarkomos pavojingosios atliekos gali užteršti dirvožemį, prasiskverbti į gruntinius vandenis, pakenkti aplinkai ir žmonių sveikatai.
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ūkinės veiklos vykdytojas atsako už atliekų identifikavimą ir jų priskyrimą prie pavojingųjų ar nepavojingųjų atliekų. Trūkstant kompetencijos ir informacijos, kyla grėsmė, kad atliekos gali būti identifikuotos kaip nepavojingosios. Aplinkos apsaugos institucijoms, vykdančioms aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, kyla problemų identifikuojant atliekas ir priskiriant jas pavojingosioms ar nepavojingosioms, todėl praktikoje kyla ginčai dėl teisingo ir vieningo nacionalinių ir Europos Sąjungos teisės aktų dėl atliekų klasifikavimo taikymo.
Tikimasi, kad dėl teisingo ir vieningo nacionalinių ir Europos Sąjungos teisės aktų dėl atliekų klasifikavimo taikymo sumažės ginčų tarp ūkio subjektų ir aplinkos apsaugos institucijų, sumažės neteisingo atliekų identifikavimo ir klasifikavimo atvejų, pavojingųjų atliekų tvarkymas taps lengvesnis ir efektyvesnis.
Elektroninis pavojingąsias atliekas padedantis identifikuoti ir klasifikuoti įrankis sukurtas Haz-ident projekto, finansuojamo Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Aplinkosauga, energija ir klimato kaita“, lėšomis.
Aplinkos ministerijos nuotrauka
