Sprogimas

„Gyvūnai laukia lankytojų“: po rekonstrukcijos atidaromas Lietuvos zoologijos sodas Kaune

zooLapkričio 13 d. po kiek daugiau nei dvejus metus trukusios renovacijos visuomenei atveriamas Lietuvos zoologijos sodas Kaune.

Šia proga visą savaitę jame vyks filmų seansai, knygų pristatymai, edukacijos, teatriniai užsiėmimai, koncertas.

Atidarymo šventėje lankytojai pirmą kartą galės pamatyti ir naujus į zoologijos sodą atkeliavusius gyvūnus.

„Tikrai esate girdėję apie raganosius – jie pas mus gyvena mėnesį, jau tikrai apsipratę. Taip pat atvažiavo skruzdėda – zoologijos sodas nėra turėjęs nė karto skruzdėdos. Yra atvežtos kuzimanzės, damanai, įvairios roplių rūšys, paukščių rūšys, gepardai“, – vardijo Lietuvos zoologijos sodo direktorė Gintarė Stankevičė.

Ji pripažino, kad zoologijos sodo lankytojai greičiausiai pasiges numylėtiniu tapusio ruonio Kajaus, kuris buvo iškeldintas prieš prasidedant renovacijai. Vietoj jo čia įkurdintos ūdros, kurios, kaip viliamasi, taip pat pelnys lankytojų simpatijas.

Zoologijos sodo vyriausioji veterinarijos gydytoja Jurgita Autukaitė teigė, kad naujai atvykę gyvūnai jau spėjo apsiprasti, o senbuviai – laukia lankytojų.

„Gyvūnai jaučiasi gerai, tikrai kai kurie gyvūnai, manau, net yra išsiilgę žmonių, kai kurie mėsta ir papozuoti, prisiartinti prie žmonių. Džiaugiamės, kad ganėtinai sklandžiai viskas pavyko, kai kurie gyvūnai iškeliavo, buvo atvežti nauji. Labai džiaugiamės, kad nauji gyvūnai, jie adaptavosi, turėjo laiko adaptuotis, atvažiavo šiek tiek anksčiau nei buvo numatytas laikas atidarymo“, – kalbėjo ji.

Pasak vyriausiosios veterinarės, atidarius zoologijos sodą, bus stengiasi valdyti lankytojų srautus, kad šie netrikdytų gyvūnų.

„Pirmumas yra, kad gyvūnai jaustųsi gerai. Kai kuriems gyvūnams mes šiek tiek pridengėme voljerus, kad jie mažiau jaustų streso, kurie yra naujai atvykę ir galbūt nepratę prie to dėmesio“, – kalbėjo J. Autukaitė.

Ji pažymėjo, kad po rekonstrukcijos gyvūnai įkurdinti didesniuose voljeruose, todėl geriau jaučiasi, turi daugiau galimybių judėti.

Rekonstrukcija apėmė 80 proc. zoologijos sodo. Jos metu pagerintos gyvūnų laikymo sąlygos, pastatyti septyni nauji pastatai, senuose atliktas remontas, atnaujinti gyvūnų voljerai, įkurtos naujos erdvės lankytojams, darbuotojams, sutvarkyti takai, įrengtos vaikų žaidimo aikštelės, įkurtas egzotariumas su edukaciniu centru, o teritorijoje iškilo apžvalgos bokštas su liftu.

G. Stankevičė taip pat atkreipė dėmesį, kad zoologijos sodas tapo visiškai pasiekiamas lankytojams su negalia: jie galės pasinaudoti tiek pritaikytu taku, tiek liftu, keliančiu tarp žemutinės ir aukštutinės sodo dalies.

Viena brangiausių ir išskirtiniausių naujovių – zoologijos sode įkurtas egzotariumas: beveik 3 tūkst. kv. metrų dydžio pastatas, skirtas šilumamėgiams gyvūnams, surikatoms, ropliams, varliagyviams bei vabzdžiams.

Kaip pasakojo egzotariumo skyriaus kuratorė Alma Pikūnienė, čia taip pat atsirado dvi ekspozicijos – dykumų ir džiunglių – kur lankytojai galės pasivaikščioti visai čia pat gyvūnų.

„Anksčiau mes neturėjome atvirų erdvių, kur betarpiškai lankytojas galėtų patekti į gyvūno namus. Dabar turime dvi tokias ekspozicijas“, – sakė ji.

Dykumų erdvėje lankytojams įrengtas medinis takelis, vedantis per vidurį patalpos. Gyvūnams skirtos zonos atitvertos kuoliukais ir virvėmis. Virš lankytojų skraido garsiai čirškiančios papūgos, o skersai takelio ropoja didžiuliai pentinuotieji vėžliai.

„Tai nėra kontaktinis zoologijos sodas, gyvūnai nėra liečiami, nėra glostomi. Nėra imami ant rankų, bet žmogus gali eiti ir matyti tą gyvenimą gyvūno iš labai arti“, – pabrėžė kuratorė.

Pasak jos, atnaujinus veiklą, šiose zonose budės darbuotojai ir savanoriai, be to, veiks kameros, kurios „nuolat stebės ir gyvūnus, ir lankytojus, kad visi gražiai sugyventų“.

Egzotariume yra 600 žuvų bei per 300 kitų gyvūnų.

A. Pikūnienės teigimu, naujosios sąlygos yra nepalyginamai geresnės nei prieš rekonstrukciją: oro sausinimas ir drėkinimas, stoglangiai, apšvietimas leidžia atkurti kiek įmanoma panašesnes į natūralias sąlygas.

Zoologijos sodo duomenimis, čia galima susipažinti su 149 gyvūnų rūšimis, iš kurių daugiau nei 50 yra saugomos. Per artimiausius penkerius metus saugomų rūšių skaičių ketinama didinti.

Lietuvos zoologijos sodas iš pagrindų renovuotas nebuvo nuo pat veiklos pradžios 1938 metais. Jo infrastruktūros atnaujinimo projekto vertė siekia 24 mln. eurų.

BNS nuotr.

Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode