Protingumas gali būti apibrėžiamas kaip asmens sugebėjimas aiškiai mąstyti, spręsti problemas, mokytis iš patyrimo, veiksmingai veikti aplinkoje, suprasti ir vartoti abstrakčias sąvokas ir prisitaikyti prie naujų aplinkybių. Intelekto tyrimų srityje dirbantiems mokslininkams daugiausiai džiaugsmo teikia pastangos tiksliai nustatyti, kas yra intelektas.
Nors psichologijos moksle klausimui, kas yra intelektas, yra skirta labai daug dėmesio, tačiau visuotinio sutarimo, kas sudaro intelektą, nėra. Mat iš dalies intelektas gali būti matuojamas ir apibrėžiamas įvairiais būdais.
Kaip ir daugelis žmogaus suvokimo ir elgesio aspektų, intelektas yra sudėtingas bruožas, kuris yra sąlygojamas tiek aplinkos, tiek ir genetinių veiksnių. Beveik 40-60 procentų intelekto yra paveldima. O likusieji procentai priklauso nuo asmeninių ypatybių, stimuliacijos ir aplinkos.
Buvo atlikta daug tyrimų siekiant išsiaiškinti intelektą veikiančius genus. Vienas iš pirmųjų tokių tyrimų buvo įgyvendintas prieš 35 metus Kembridžo universitete. Juose buvo gilinamasi į smegenų evoliuciją ir genomo sąlygojimą. Mokslininkų teigimu, motinos genai yra atsakingi už mąstymo centro vystymąsi. Didžioji dalis vaiko intelekto priklauso nuo X chromosomos.
Chromosoma yra gijų pavidalo darinys, sudarytas iš baltymo ir nukleino rūgščių. Chromosoma saugoja ir perduoda genetinę informaciją. Kiekvienoje žmogaus ląstelėje paprastai yra viena pora chromosomų. Vyrai turi vieną X ir vieną Y chromosomą, o moterys – dvi X chromosomas. Iš viso žmogus turi 23 chromosomų poras.
X chromosoma apima 150 milijonų DNR blokų bei sudaro 5 procentus ląstelių DNR. Už intelektą atsakingi genai glūdi X chromosomoje. Todėl moterys, turėdamos dvi X chromosomas, turi dvigubai didesnę tikimybę perduoti savo vaikams už intelektą atsakingus genus. Tačiau tuo pat metu vieną X chromosomą vaikui suteikia ir vyrai, todėl intelektas nėra paveldimas tik iš vieno iš tėvų.
Technologijos.lt
