Ar dar prisimenate tuos laikus, kai vienintelis būdas susisiekti su žmogumi būdavo laidinis telefonas, o laiškai keliaudavo kelias dienas ar savaites?
Šiandien technologijos mums tapo tokios savaime suprantamos, kad be jų neįsivaizduojame kasdienybės. Su draugu, gyvenančiu kitoje Žemės pusėje, galime susisiekti nusiuntę žinutę, stebime mums visiškai svetimų žmonių gyvenimus socialiniuose tinkluose, programėlės skaičiuoja, kiek žingsnių nuėjome, kada mums metas atsigerti vandens ar net parodo, kaip atrodysime po 20 metų.
Štai kelios frazės, kurias šiais laikais girdime kone kasdien, tačiau prieš 20 metų tai pasakyti galėjo tik su protu susipykęs žmogus:
„Mane seka 11 tūkstančių žmonių“
„Pramigau į darbą, nes naktį numirė telefonas ir nesuveikė žadintuvas“
„Perkėliau visas savo nuotraukas į debesį“
„Prieš minutę išsiunčiau tau laišką, ar jau gavai?“
„Gal tu geriau mane savo telefonu nufotografuok“
„Manau, kad aš jam patinku, nes jis ką tik pasidalino mano įrašu“
„Aš rytoj būsiu miške, paskambink, pasakysiu, ar jau yra grybų“
„Susipykau su Jolanta, ištrinsiu ją iš draugų“
„Negaliu su tavimi kalbėtis, tu visą laiką kažkur pradingsti...“
„Reikės nusipirkti daugiau atminties“
„Tadas Jurgą pirmą kartą pamatė pažinčių svetainėje“
„Padovanosiu mamai namų kino teatrą“
„Netyčia ištryniau „Karą ir taiką“
„Vakar pradėjau sekti tą žinomą dainininkę“
„Po perkūnais, niekaip negaliu įeiti į savo paštą“
„Negražiai atrodau šioje nuotraukoje, ištrinsiu“
„Jonas tarnauja kariuomenėje, paskambinkite jam“
„Nemačiau Petro nuo mokyklos laikų, bet kasdien matau jo vaikų nuotraukas“
„Šiandien aš be ryšio, netyčia palikau telefoną namie“.
Lrt.lt
