Darbe užmegztas romanas gali suteikti teigiamų emocijų, bet dažniausiai tai tėra bandymas bėgti nuo realybės ir kompensacija to, ko trūksta asmeniniame gyvenime. Taip LRT.lt sako psichologas Erikas Siudikas. Jo teigimu, sėkmingai save realizuojantys ir palaikantys gerus asmeninius santykius žmonės neranda vietos romanams darbe.
– Kokiomis aplinkybėmis užsimezga romanai darbo vietoje?
– Įvardyčiau dvi situacijos galimybes. Viena – kai du niekam neįsipareigoję žmonės tikrai įsimyli vienas kitą ir ima kurti santykius. Antra – kai asmuo nėra patenkintas savo gyvenimu, jaučia tuštumą, todėl romanas darbe suteikia spontaniškumo, jausmų ar aistros iliuziją. Kartais dėl tos iliuzijos vyras ar moteris palieka savo šeimą, apsigyvena su antrąja puse tapusiu kolega, bet tuomet susiduria su realybe ir pamato, kad tai – visiškai kitoks žmogus nei manyta.
– Užmegzti romanus darbe būdingiau jaunesnio ar vyresnio amžiaus žmonėms? Gal nuo amžiaus tai nepriklauso?
– Amžius tam neturi didelės įtakos, romaną darbo vietoje gali užmegzti ir 19, ir 60 metų kolegos. Tai labiau lemia žmogaus nepasitenkinimas santykiais namuose, nesugebėjimas ar baimė kažką keisti. Romanas darbe gali tapti geidžiamų ir pageidaujamų santykių iliuzija.
Užsimezgę santykiai darbe priverčia žmogų laukti kitos dienos, įprasmina kasdienybę. Jei gyvenimas atrodo pilkas, nauji santykiai suteikia spalvų. Tačiau reikia pasakyti, kad žmonės, sėkmingai save realizuojantys, besidžiaugiantys tuo, kas vyksta ir palaikantys gerus santykius asmeniniame gyvenime, neranda vietos naujiems romanams darbe.
– Ar romanas darbo vietoje – labai neprofesionalu?
– Bet kokioje aplinkoje susitikę žmonės turi teisę kurti santykius, bet iš tiesų, darbo klausimų ir asmeninių santykių painiojimas nėra gerai. Įsivaizduoju, kad užsimezgęs romanas darbe paveikia darbuotojų energijos lygį, natūraliai mažėja našumas, produktyvumas, daug minčių skiriama emociniams dalykams, o ne tam, kas vyksta darbe. Iš vienos pusės tai suprantama ir žmogiška, iš kitos – neprofesionalu.
– Kaip turėtų elgtis romaną darbe užmezgę kolegos, jei abu yra laisvi? O ką – jei abu ar bent vienas iš jų turi antrąją pusę?
– Jei du žmonės laisvi, tai nieko blogo. Tačiau jei kuris nors įsipareigojęs, siūlyčiau atsakyti sau į kelis klausimus: kodėl atsidūriau tokioje situacijoje, kodėl taip nutiko, kas mano esamuose santykiuose negerai, galbūt nuo kažko bėgama, stengiamasi pasislėpti?
Vienareikšmiškai – svarbu suprasti, kas vyksta. Kartais žmogus negali pasirinkti, ko nori, bijo kažką keisti, bet nesusitaiko su esama situacija. Tai tarsi stovėjimas tarpduryje, bet kai kurie tokiose dvejonėse gyvena 15 ar 20 metų.
Visuomet reikia pradėti nuo savęs, čia jau prasideda ilgalaikė psichoterapija. Bet kokiu atveju, žmogui, užmezgusiam romaną darbo vietoje ir turinčiam šeimą, reikia suvokti, kad santykiai dviem frontais lemia neišvengiamą įtampą kiekvieną dieną. Tai išsiurbia daug energijos, kelia nerimą, ilgainiui gali atsirasti didelis liūdesys ir net depresijos simptomų.
– Ar užsimezgusius santykius verta slėpti? Gal vos į tai „įklimpus“ reikia pripažinti – tiek sau, tiek kitiems?
– Jei romanas užsimezga tarp dviejų laisvų žmonių, manau, kad profesionalu yra nieko neslėpti. Nereikia visko laikyti savyje, juo labiau – kurti kažkokias intrigas ar pan. Žinoma, nutinka, kad romaną užmezga darbdavys ir darbuotojas, tuomet gali atsirasti didesnė įtampa. Ją dar labiau sustiprina kiti veiksmai, pavyzdžiui, to darbuotojo staigus paaukštinimas.
– Gal tokiu atveju kuriam nors iš romano dalyvių reikia keisti darbą?
– Tai reikia spręsti individualiai. Jei sugebama išlaikyti ribą, nebūtina palikti darbovietės. Tačiau pastebėjus, kad emocijos laimi ir nustelbia darbo klausimus, rekomenduotina darbą keisti.
– Kaip elgtis kolegoms, įtariantiems ar žinantiems apie darbe užsimezgusius santykius? Ar taktiška apie tai kalbėtis ir klausti?
– Žvelgiant per profesionalumo prizmę, darbuotojai, žinantys apie darbe vystomą romaną, turėtų labai gražiai apie tai pranešti vadovui. O šis – lygiai taip pat gražiai, nepriekaištaudamas pasikalbėti apie tai, kad santykiai yra žmogiška, tačiau tai negali trukdyti darbams. Kitu atveju tai nebus toleruojama. Žinau, kad ne vienoje įmonėje griežtai pasakyta, kad draugauti darbe – negalima. Manau, kad tokiu atveju viskas aišku ir nesklandumų nekyla.
– Galiausiai, koks romano darbe poveikis abiejų žmonių psichologijai? Ar tai suteikia daugiau teigiamų, ar neigiamų emocijų?
– Nesinori kalbėti už visus, bet dažnai tokios situacijos iš pradžių kelia teigiamas emocijas, tačiau iš tiesų tėra tik pabėgimas nuo realybės, to, kas vyksta namuose, gyvenime. Romanais darbe žmonės kompensuoja to, ko neturi asmeniniame gyvenime.
Bėgdami nuo asmeninių santykių prie santykių su kolega žmonės tiesiog stumdo problemą. Tokiu atveju tiesiog linkėčiau užduoti sau klausimą – ar neidealizuoju romano darbe? Ar naujas partneris neidealizuoja manęs? Labai tikėtina, kad taip ir yra, tai rizikinga tiek vienam, tiek kitam.
Lrt.lt
