Dažniausios Europos Sąjungos, taip pat ir Lietuvos piliečių sergamumo bei ankstyvos mirties priežastys yra širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, vėžiniai susirgimai bei kvėpavimo organų ligos. Daugialypiai moksliniai tyrimai rodo, kad jų priežastys gali būti išsibalansavęs ir per didelis laisvųjų radikalų kiekis, kuris, sukeldamas oksidacinį stresą, silpnina žmogaus imunitetą.

Sprandą gali pradėti skaudėti dėl staigaus temperatūrų pokyčio, tačiau tai nėra pagrindinė priežastis, kodėl jį ima mausti, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ sako kineziterapeutas Piotras Dubrovskis.

Dažniausia sprando skausmo priežastis, pasak jo, yra netaisyklinga laikysena. Kaklą persitempti galima ir netaisyklingai sportuojant.

Helicobacter pylori, Staphylococcus ir kt. – tai tik keli bakterijų vardai, siejami su įvairiais žmogaus susirgimais. Bet ar žinote, kaip šias bakterijas ar jų giminaites įdarbinti biocemento, tvirtesnių statybinių konstrukcijų gamyboje ar paminklų restauracijoje? Kaip jų pagalba sukurti architektūrinius kūrinius ar sumažinti anglies dioksido kiekį aplinkoje? Išgauti naftą ar surišti sunkiuosius toksinius metalus?

Atidžiai pažvelgę į daug tatuiruočių turinčio žmogaus limfmazgius, išvysite kai ką keisto – mikroskopines metalo daleles, skelbia„IFL Science“.

Žinoma, jog tatuiruojant kūną į jį gali patekti metalo nanodalelės. Patekusias į kūną, imuninė sistema daleles pasisavina ir jos nusėda limfmazgiuose, esančiuose pažastyse, kirkšnyse ir kakle. Anksčiau buvo manoma, kad žalingos dalelės į kūną patenka per tatuiruočių rašalą, tačiau naujas tyrimas atskleidė visai kitokius rezultatus.

Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) duomenimis, kiekvienais metais dėl vakcinacijos yra išsaugoma nuo 2 iki 3 milijonų gyvybių, tačiau šia tema atsiranda nemažai kritikų, kurie viešina moksliškai nepagrįstus faktus ir kelia spekuliacijas visuomenėje. Apie tai, kodėl rizika nesiskiepyti yra daug didesnė nei rizika pasiskiepijus ir kokie populiariausi vakcinacijos mitai klaidina visuomenę, pasakoja šeimos gydytoja iš Vilniaus Elena Šopytė.

Magnetu valdomas robotas, galintis manevruoti per siauriausias kūno arterijas, vieną dieną galėtų padėti išvengti mirčių, kurias sukelia insultai.

Įmagnetintas ir trintį mažinančiu hidrogeliu išteptas robotas gali efektyviai slysti per „sudėtingą ir suvaržytą“ aplinką, pavyzdžiui, kraujagyslių struktūras kūne ir smegenyse, rašoma Masačusetso technologijos instituto (MIT) žurnale „Science Robotics“.

Alkoholį paskutinėmis nėštumo savaitėmis vartojo apie 3 proc. gimdyvių, o 0,15 proc. naujagimių buvo labai stipriai apnuodyti alkoholiu, rodo Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas tyrimas.

Vienas iš šizofrenijos požymių yra nesugebėjimas atpažinti metaforų. Lenkijos tyrėjai panaudojo magnetinį rezonansą, kad nustatytų smegenų dalis, atsakingas už metaforų apdorojimą. Jie stebėjo, kaip metaforas perpranta tiek sergantys šia liga žmonės, tiek visiškai sveiki asmenys.

Su bakterijomis susiduriame kasdien. Jų yra be galo daug, o ir gyvena jos beveik visur: ore, dirvožemyje, vandenyje, žmogaus organizme. Bakterijų daug ir maisto produktuose. Tokiuose kaip jogurtas, sūris, mėsa, raugintos daržovės ir kt. Ar reikia jų bijoti? Atsakymas – tikrai ne visų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Neseniai paskelbti mokslinio tyrimo rezultatai parodė, kad asmenys, gėrę daugiau cukrumi saldintų gėrimų – gaiviųjų gėrimų, vaisvandenių, sirupų, sulčių, saldintų karštų gėrimų, pieniškų cukrumi saldintų gėrimų, sportinių ar energinių gėrimų, dažniau sirgo vėžiu. „Tikėtina, kad saldintų gėrimų neigiamą įtaką sveikatai daugiausia lėmė juose esantis cukrus,“ – sako Nacionalinio vėžio instituto epidemiologė dr. Rūta Everatt.

Mokslininkai ir gydytojai atrado miego trūkumo ir tam tikrų ligų tiesioginę priklausomybę. Jei manote, kad vieną naktį neišsimiegoję, kitą naktį galite kompensuoti miegą – esate teisūs. Tačiau neišsimiegoję kelias naktis iš eilės, užsukate miego trūkumo spiralę ir tokia būsena tampa nuolatine, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Pernai registruota mažiau susirgimų lytiškai plintančiomis infekcijomis nei 2017 metais, pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC).

2017 metais užfiksuoti 625, pernai – 459 susirgimo lytiškai plintančiomis infekcijomis atvejai.

Kalbant apie mikrodumblius, dažnai atrodo, kad tai yra kažkas, į ką žiūrime pro mikroskopą biologijos pamokose arba dideli žalių gleivių debesys vandens telkiniuose, prie kurių nesmagiai liečiamės maudydamiesi ežere. Nors dažniausiai apie juos negalvojame, jie yra nepakartojami organizmai, naudojantys šviesą, anglies dioksidą ir mineralinį vandenį ir taip palaikantys savo gyvenimo trukmę bei intensyviai besidauginantys. Iš esmės tai yra mitybiškai pilnavertiški mikroorganizmai, palaikantys energijos apykaitos sistemą.

Prieš dešimtmetį visoje Europoje buvo kalbama, jog tymai suvaldyti, tačiau didžiulis šios infekcinės ligos protrūkis sudrebino mūsų šalį dar šių metų pradžioje, o vienintelė to priežastis – nepakankamos skiepijimosi apimtys.

Pasyvus rūkymas padidina plaučių vėžio riziką net niekada nerūkiusiems žmonėms, nes kvėpuodami dūmais įkvepiame tas pačias kenksmingas medžiagas kaip ir rūkaliai, rašoma pranešime žiniasklaidai. Be to, organizmui pavojingos medžiagos išsiskiria ir deginant žvakes ar naudojant oro gaiviklius.

„Svarbu, kad kelionių metu kiekvienas, net ir pats menkiausias odos pažeidimas, būtų gerai dezinfekuojamas“, – perspėja LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas“ viešėjusi gydytoja dermatovenerologė dr. Jūratė Garbaravičienė ir tikina, kad esant prastesnėms higienos sąlygoms per atostogas padidėja rizika užsikrėsti įvairiomis odos ligomis.

Siekiant, kad galvos smegenų kraujotakos ligos, ypač ūminis insultas, būtų diagnozuojamos operatyviau, o reikalingas gydymas būtų pradėtas kuo greičiau, iš Europos Sąjungos (ES) fondų lėšų penkioms ligoninėms papildomai skirta daugiau nei 2,7 mln. eurų medicininei įrangai įsigyti.

Noras įkyriai sveikai gyventi ir maitintis atsiranda iš informacijos pertekliaus, sako LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ viešėjusi psichologė Daiva Balčiūnienė ir paaiškina, kad tokio noro šaknys kur kas gilesnės nei tik rūpinimasis savo sveikata.

Tuberkuliozė, kuri yra viena iš dešimties pagrindinių mirties priežasčių pasaulyje, nuo šiol Lietuvoje bus diagnozuojama taikant pažangiausius metodus. Jie, pacientui kreipusis į gydymo įstaigą, leis ligą nustatyti ir gydymą pradėti dar tą pačią dieną. Savo ruožtu, gydytojai kovai su liga galės skirti absoliučiai visus efektyviausius vaistus, kuriuos naujausiomis rekomendacijomis patvirtino Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).

Jei ryte neturite laiko gaminti pusryčių, tačiau norite energijos visai dienai – pasigaminkite sveikuoliškų kokteilių, dar vadinamų glotnučiais. Nors dažnas esame įpratę į juos pilti pieno, dietologai siūlo pakeisti jį kuo nors kitu, pavyzdžiui, vandeniu. Taip pat nesiūloma remtis tik savo vaizduote.

„Emocinė higiena – kasdienis dėmesys mūsų emocinei būsenai, kaip dantų valymas“, – sako Krizių įveikimo centro savanorė, psichoterapeutė Jūratė Baltrūnienė. Jos kolegė Simona Glodenienė priduria, kad norint palaikyti gerą emocinę būklę, labai svarbus yra dėmesys ir pagarba mūsų jausmams.

Privačių kamieninių ląstelių bankų paslaugas pasirinkti svarstantiems tėvams rekomenduojama gerai apgalvoti, ar rinktis nepigias paslaugas. Bioetikos komiteto žiniomis, iki šiol šalyje virkštelės kraujo kamieninės ląstelės nebuvo panaudotos nė vienam vaikui, iš kurio buvo surinktos, gydyti. Paslaugos teikėjai atkerta – tėvai renkasi patys, niekas jų neverčia.